Černobylyje jūsų laukia lankytojams pritaikyti nakvynės namai, kuriuose anksčiau gyveno patys černobyliečiai. Nepakartojami patiekalai iš konservuotų produktų valgykloje „Desiatka“.
Beveik kurortinis Pripetės miestelis su savo paplūdimiais ir pramogų parku.
Susitikimas su vietiniais gyvūnais ir gyventojais bei 5 minučių sveikatinimosi procedūra prie Černobylio reaktoriaus – taip ironiškai neįprastą ekskursiją pristato jos organizatorius.
362 eurus kainuojanti kelionė truks tris dienas – gegužės 1-3 d. Ukrainą keliautojai pasieks autobusu per Lenkiją. Nakvynė suplanuota Černobylyje, specialiai lankytojams įrengtuose kambariuose.
Visos kelionės metu turistus lydės gidas, kuris pasirūpins ir dokumentais, reikalingais norint patekti į Černobylio zoną. Kelionės maršrutas nėra tikslus, tačiau viena aišku – unikalių vietų ir objektų netrūks.
Netyčia „susirgo“ Černobyliu
„Pirmą kartą į Černobylį atvykau 2009 metais su turistų grupe ir ten praleidau vos pusdienį.
Tačiau per tą laiką sugebėjau užmegzti ryšius su evakuotoje zonoje dirbančiais žmonėmis, pasipasakoti, kad esu biologas, atliekantis entomofaunos, tiksliau – vabalų, apskaitas ir gavau pasiūlymą oficialiu raštu kreiptis į Ukrainos Aplinkos ministeriją dėl galimybės tirti Černobylio ir Pripetės apylinkių vabalų įvairovę“, – apie pirmąjį apsilankymą pasakojo D.Liekis.
Paklausęs patarimo ir parašęs prašymą jis netrukus savo rankose jau laikė kvietimą atvykti 5 darbo dienoms į Černobylį.
„Man buvo paskirtas lydintis asmuo, kuris rūpinosi mano sauga ir lydėjo po įvairias Černobylio zonos vietas, kol aš dėliojau vabalų gaudykles.
Per tą savaitės viešnagę susipažinau su zonos biurokratinio mechanizmo veikimo principu ir atsakingais asmenimis, kurie ir pamėtėjo idėją organizuoti grupes iš Lietuvos“, – pasakojo kelionę į Černobylį organizuojantis lietuvis.
Ukrainos pasieniečiai pastaruoju metu pradėjo įtarinėti šnipinėjimu, nes buvo tokių atvejų, kai į šalį įvažiuodavau autobusu, o po poros dienų išskrisdavau lėktuvu.
Pasak pašnekovo, vietiniai gyventojai apgailestavo, kad iš Lietuvos atvyksta nedaug turistų. O tie, kurie atvyksta – su didžiosios kelionių agentūromis vos kelioms valandoms, tad ne kažką pamato ir sužino.
„Vėliau Černobylio zonoje praleidau dar vieną savaitę (maksimalų vizito laiką civiliui lankytojui) kaip žurnalistas, rengdamas istoriją apie samasiolų (zonoje tebegyvenančių asmenų) šeimą vienam užsienio žurnalui.
Nuo to laiko evakuotoje zonoje Černobylyje buvau gal 30 kartų. Per metus pavyksta nuvažiuoti 3-6 kartus. Ukrainos pasieniečiai labai stebisi antspaudų gausa mano pase, o pastaruoju metu pradėjo įtarinėti šnipinėjimu, nes buvo tokių atvejų, kai į šalį įvažiuodavau autobusu, o po poros dienų išskrisdavau lėktuvu“, – kalbėjo kelionių organizatorius.
D.Liekis – vienintelis Lietuvoje, organizuojantis keliones į Černobylį. Konkurenciją sudaro tik Ukrainos kelionių agentūros, tačiau jų siūlomos kelionės trumpos – dažniausiai pusdienio, per kurį aplankoma mažai objektų.
Lietuvio rengiamų kelionių maršrutas suplanuotas taip, kad per dvi paras turistai galėtų aplankyti maksimalų skaičių Černobylyje ir apylinkėse esančių objektų. Tiesa, tikslaus kelionės maršruto nėra. Tačiau keliautojams tai greičiau privalumas nei kelionės minusas.
„Apsistojame pačiame Černobylio miestelyje, maitinamės vietos valgykloje ir važiuojame ten, kur norime. Kitaip tariant, tai mažiau turistinė kelionė nei ją siūlo ukrainiečiai organizatoriai“, – tikino pašnekovas.
Samasiolų gyvenimas, įrėmintas radiacijos faktoriaus
D.Liekis neslėpė, kad per keletą metų jausmai, kuriuos sukelia apsilankymas Černobylyje, keitėsi.
„Pirmaisiais metais didžiausią įspūdį palikdavo apleistas ir nykus Pripetės miestas, rusvai pilkos Polesės pievos, kuriose prismaigstyta radiacijos ženklų.
Tačiau po kurio laiko, tai tapo įprasta, ir dabar daug labiau žaviuosi pačioje Černobylio zonoje gyvenančių ir dirbančių žmonių kasdienybe.
Ji unikali, nes ten susidarė izoliuota vietos bendruomenė, kurioje visi visus pažįsta.
Tos bendruomenės kasdienybė dar veikiama radiacijos faktoriaus ir įvairių taisyklių bei įstatymų, kurių privalu laikytis tokioje vietoje“, – pasakojo D.Liekis.
Nors šioje Ukrainos dalyje nevyksta karas, Maidano atgarsiai pasiekia ir Černobylį – mieste pastatytas paminklas Maidano aukoms atminti, o vietiniai su beveik savu tapusiu lietuviu dalijasi istorijomis apie zonoje dirbusius asmenis ir jų likimus po Maidano įvykių.
Tikslaus maršruto nėra – taip įdomiau
Kartu su D.Liekiu į Černobylį keliauti nusprendę lietuviai turėtų žinoti, kad tai nebus poilsinė kelionė. Tačiau įsimintinų objektų netrūks.
Daugelio kelionės aspektų nuspėti negaliu, nes Ukraina visą laiką randa, kuo nustebinti.
„Mūsų ištikimas draugas iš Černobylio Sergejus žadėjo parodyti kaimelio Krasnoje apylinkėse stovinčią medinę cerkvę, kuri išliko visai nepaliesta nuo evakuacijos dienų.
Garsaus kompiuterinio žaidimo „Call of Duty“ kūrėjai panaudojo šios cerkvės modelį savo žaidime.
„Daugelio kelionės aspektų nuspėti negaliu, nes Ukraina visą laiką randa, kuo nustebinti.
Žinau, kad per šią kelionę mėginsime išsiaiškinti vieno keisto įrenginio kilmę ir paskirtį Černobylio prieigose: jis užtvertas gelžbetonio tvora ir užmazgytas spygliuotomis vielomis, periodiškai skleidžia kraupų garsą, girdimą visame miestelyje.
Dar norėčiau patikrinti Pripetės „Jupiter“ fabriko rūsius – sako, ten taip pat solidi radiacijos kišenė“, – apie būsimą kelionę kalbėjo jos rengėjas.
Baimintis dėl saugumo nereikia
Vienas pirmųjų klausimų, kylančių galvojant apie šią kelionę: „ar ten saugu?“ D.Liekis tikina, kad dėl radiacijos tikrai nereikia jaudintis. „Tai saugu, priešingu atveju prašalaičiai į zoną neįvažiuotų.
Tiesa, radiacijos normos kai kuriose perimetro vietose ypatingai aukštos, tačiau kelionės metu mes turime dozimetrus ir esame nuolatos informuoti apie fono pasikeitimus.
O mūsų vizito laikas ne toks ilgas, kad rizikuotume savo sveikata“, – teigė ne kartą Černobylyje lankęsis lietuvis.
Baimintis nereikia ir dėl dalyje šalies vykstančių karinių veiksmų. „Vakarinėje Ukrainoje, kur vyksime, tikrai ramu. Ten gyvenantys ukrainiečiai nusiteikę tautiškai. Nekalba rusiškai, nebent pats pasakai, kad esi iš Lietuvos ir moki rusų kalbą“, – tikino D.Liekis.
Į Černobylį jis vyko ir per Maidano įvykius. „Pirmąją protestų dieną buvome užstrigę Kijevo centre, ir negalėjome pasiekti savo autobuso. Per įvykių įkarštį Ukrainos sostinėje buvo apribotas benzino tiekimas ir mūsų ukrainietiškas autobusas negalėjo gauti degalų. Tačiau dabar to nėra“, – užtikrino pašnekovas.
Planuoja kelionę į Šiaurės Korėją
Tokios išskirtinės kelionės domina žmones, tad klientų netrūksta ne tik Lietuvoje, bet ir iš užsienio – tokie užsakovai nori nestandartinės išvykos, o Černobylis tam labai tinka.
Su D.Liekiu keliauja labai įvairūs žmonės: nuo kompiuterinių žaidimų gerbėjų iki garbaus amžiaus porų ar buvusių likvidatorių (Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniams šalinti į miestą vežti darbininkai iš visos buvusios Sovietų Sąjungos, taigi, ir iš Lietuvos ,– aut. past.).
„Svarbu, kad kelionės dalyvis būtų pilnametis, nes į Černobylį neįleidžiami neturintys 18-os. Keliautojai perspėjami ir dėl to, kad Černobylio zonos viduje galioja sausas įstatymas, o rūkyti galima tik nurodytose vietose“, – pasakojo naują grupę renkantis D.Liekis.
Jis neslėpė, kad panašių kelionių į kitus „karštus“ taškus nuolat neorganizuoja, nes kol kas tik Černobylio zonai jaučia tokius ypatingus sentimentus, kad norisi ten sugrįžti vėl ir vėl.
Baigdamas pokalbį vis dėlto priduria, kad rezga planus lietuvius pakviesti į kelionę po Šiaurės Korėją.
Savo organizuojamų kelionių D.Liekis nereklamuoja – užtenka įrašo asmeniniame tinklaraštyje dliekis.lt. Norinčių patirti kažką nepaprasto netrūksta, tad naują keliautojų grupę jis surenka nesunkiai.
URM: „Į kai kurias Ukrainos dalis nepatariama vykti“
Atsižvelgdama į sudėtingą saugumo situaciją ir ribotą susisiekimą, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti į Krymą, Donecko ir Luhansko sritis.
Kitose Ukrainos dalyse esantiems piliečiams rekomenduojama būti atsargiais masinio susibūrimo vietose, sekti visuomenės informavimo priemonių pranešimus.
Tačiau tai – tik rekomendacijos, keliautojai gali patys spręsti, vykti ar ne į norimą šalį ar jos dalį, teigiama URM turistams skirtoje rubrikoje.
