7 keltų reisai per savaitę tarp Klaipėdos ir Švedijos geriausiai byloja, kad lietuviams ši Skandinavijos šalis – labai patraukli kryptis ne tik darbui, studijoms, bet ir nepamirštamoms atostogoms, rašoma keltų operatoriaus DFDS pranešime spaudai.
Kelionė į Švediją tamsiuoju sezonu gali skambėti neįprastai, tačiau tai – ypatingas laikas, kai gamta čia pasirodo savo paslaptingiausiame rūbe, o miestuose kiekviena detalė skleidžia tą jaukumo aurą, kurios taip trokštame prieš žiemos šventes.
Magiškos Kalėdų mugės kitaip – senovinėse pilyse
Visą Advento laikotarpį Švediją užlieja šiltų lempučių spindesys, kuris, saulei leidžiantis anksčiau nei Lietuvoje, ir džiugina ilgiau. Miestuose ir net nedideliuose miesteliuose pridygsta Kalėdų mugių, pavergiančių savo jaukumu, skanumynais ir rankų darbo dovanomis. Verta aplankyti ne tik sostinę Stokholmą, bet rinktis tas, kurios įsikūrusios prie pilių – daugelis tokių vyksta pietinio Skonės regiono senuosiuose rūmuose.
Rekomenduojama aplankyti tradicinę ir nuotaikingą kalėdinę mugę Bosjökloster, kur galėsite pasimėgauti karšto gėrimo puodeliu ir įsigyti vietos amatininkų dovanų bei maisto. Sjöbo Kalėdų mugėje Övedskloster miestelyje daugiausia dėmesio skiriama vietiniams maisto produktams ir amatams.
Be to, arkliai čia traukia šventinius vežimus, chorai gieda kalėdines giesmes, galima aplankyti ūkio gyvūnus ir išvysti lėlių spektaklius. Ir, žinoma, viską įrėmina kalėdinės eglutės, žvakės, deglai, šafraninės bandelės, keptos dešrelės ir tradicinė kalėdinė nuotaika.
Bandelės ir reginys Švedijoje, kuriems lygių nėra
Tamsa Švedijoje reiškia ne vien naktį, bet ir šviesą – šviesą, kurią vietiniai sukuria įvairiais būdais, kad susidorotų su gamtos iššūkiais.
Švedijoje gruodžio 13-ąją minima šviesos nešėjos šv. Liucijos diena, kuri švenčiama visur – nuo bažnyčių iki mokyklų ir miesto aikščių. O imbieriniais sausainiais ir legendinėmis šafraninėmis mielinėmis bandelėmis pakvimpa ne tik namai, restoranai, kavinės, bet, regis, visa šalis. Lussekatter švediškai reiškia „Liucijos katės“, kadangi šie kepiniai primena susirietusias keturkojes, o akis simbolizuoja razinos.
Kita neatsiejama šv. Liucijos tradicija – žvakių karūnos. Pagal legendą, Liucija slapta nešdavo maistą ir pagalbą besislapstantiems krikščionims katakombose. Kad galėtų laisvai naudoti rankas, ji ant galvos nešiodavo žvakių karūną, kuri apšviesdavo kelią tamsiuose tuneliuose.
Tęsiant šią simbolinę tradiciją, ir dabar per šv. Liucijos dieną mergaitės, kartais ir berniukai, rengiasi baltais drabužiais ir nešioja žvakių karūną ar neša žvakes rankas, simbolizuojančias šviesą tamsoje. Tokios giesmių lydimos procesijos tampa nepakartojamu ir ypatingą aurą skleidžiančiu reginiu, kuris palaipsniui populiarėja ir kitose šalyse, tačiau Švedijoje jis tiesiog užburiantis.
Laukinės gamtos magija ir maudynės jūroje net žiemą
Nors lapkričio ir gruodžio mėnesiai yra tamsūs, Švedijos miškai būna kupini gyvybės. Šie platūs spygliuočių miškai, pasipuošę sniego mantija, atrodo lyg iš pasakos. Pasivaikščiojimas tokioje aplinkoje leidžia jaustis lyg laike, kur nebuvo didmiesčių triukšmo, ir vienintelis garsas, kurį galite išgirsti, yra jūsų pačių žingsniai.
Švedijos pietuose sniego tai būna, tai nebūna, tačiau Karlshamno apylinkės siūlo gausybę takų ir pažintinių vietovių, kur galite patirti gamtos harmoniją ir ramybę bet kokiu oru. Nepamirškite pasiimti ir maisto, nes daugelyje takų yra įrengtos ir laužavietės.
Pavyzdžiui, už 10 km nuo Karlshamno esančiame Långasjönäs gamtos rezervate rasite ne tik pėsčiųjų takus, bet ir pirtį, pasivažinėjimui rogutėmis idealiai tinkančias trasas. Įdomu tai, kad XVIII ir XIX a. šioje vietovėje veikė popieriaus fabrikai, spirito varyklos, lentpjūvės, krakmolo gamyklos. Dauguma pastatų dabar tėra griuvėsiai, kurie laiko ir žmonių apleisti palieka gilų įspūdį.
Karlshamno apylinkės siūlo gausybę takų ir pažintinių vietovių, kur galite patirti gamtos harmoniją ir ramybę bet kokiu oru.
Lietuvoje maudymasis šaltame vandenyje irgi populiarėja, tačiau švedai yra tikri to ekspertai. Todėl pasimėgauti maudynėmis jūroje galima nepriklausomai nuo oro sąlygų ir vandens temperatūros. Viena tokių vietų – „Väggabadet“, kuri ir pačioje Švedijoje vadinamas unikaliu objektu.
Lietuviams patogu tai, kad ją galima aplankyti vos išlipus iš DFDS kelto, nes įsikūrusi Karlshamno pašonėje. Čia yra vidaus, lauko baseinai, jūros pirtis ir net šaltoji pirtis. O leidžiantis pakrante į pietinę Švediją, panašių maudynių vietų rasite ir daugiau: Ribersborgs kallbadhus, Bjerreds Saltsjöbad, Hotel Skansen, Kallis.
Jeigu žiema apdovanoja sniegu, pietinė Švedijos gamta kviečia į nuotykius: rengiami žygiai su sniego batais, visi stojasi ant slidžių lygumų slidinėjimo trasose, vyksta pasivažinėjimai sniegaeigiais, čiužinėjama su pačiūžomis ar leidžiamasi nuo kalnų slidinėjimo kurortuose. Vienas didžiausių ir populiariausių žiemos kurortų pietinėje Švedijos dalyje – Isabergas – yra įsikūręs vos už 190 kilometrų nuo Karlshamno uosto.
Kada ir kur pasigėrėti Šiaurės pašvaiste?
Šiemet net ir lietuviai patyrė, kokios žadą atimančios yra dangų spalvingai nudažančios Šiaurės pašvaistės. Tačiau jeigu Lietuvoje jas pavyksta pamatyti tik išimtiniais atvejais, skandinavai tokiu reginiu mėgaujasi nepalyginamai dažniau.
Jeigu svajojate išvysti šį kosminį spektaklį – dabar pats metas, nes artėjame prie Saulės ciklo piko, kuris padidina galimybes pamatyti Šiaurės pašvaistę. Prognozuojama, kad maksimumas įvyks 2025 m. liepą, o iki tol Šiaurės pašvaistės naktų vis daugės.
Švedija garsėja savo aurora borealis šou, ypač arktinėse Laplandijoje vietovėse. Ketvirtadalį šalies teritorijos užimančioje Švedijos Laplandijoje driekiasi kalnai, miškai, teka laukinės upės ir plyti užšalę ežerai. Vienomis geriausių vietų Šiaurės pašvaistėms stebėti laikomi Abisko nacionalinis parkas, Kiruna ir Luleo miestai. Šiose vietovėse siūloma ir apsistoti unikaliose vietose, pavyzdžiui, ledo viešbučiuose „Icehotel“ ir „Treehotel“ ar skandinaviškuose tipiuose.
Nors Šiaurės Švedija yra geriausia vieta pamatyti Šiaurės pašvaistę, ja galima pasigėrėti ir kitur. Esant optimalioms sąlygoms, aurora borealis pavyks pamatyti visoje šalyje, iki pat pietinio Skonės pakraščio.
Šiaurės pašvaisčių „medžiotojai“ pataria naudotis programėlėmis, kurios nurodo jų aktyvumo tikimybę, taip pat tikrinti orų prognozę, kad naktis būtų giedra, be debesų. Ir norint ryškiausio vaizdinio – pavažiuoti toliau nuo mietų, kur yra kuo mažesnė šviesos tarša, ir gamta atsiskleidžia visu savo grožiu.