Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo kultūrą, virtuvę, tradicijas, papročius ir ypač tyrą alyvuogių aliejų puslapyje Virgenextra.lt pasakoja Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Kasdieninių įkvėpimų iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Maurai statė Ishbiliya ant Romėnų laikų Hispalio, krikščionys pritaikė maurų architektūrinį palikimą savo reikmėms. Vėliau šio miesto architektūros „mišrainėje“ savo vietą atrado ir renesanso stilistika. Sevilijos rūmuose, kurie kukliai vadinami „Casa de Pilatos“ (Poncijaus Piloto namais), galima stebėti visą architektūros ir kultūros istorijos kaleidoskopą.
Kastilijos didikų šeima – Catalina de Ribera ir Pedro Enríquez nusprendė persikelti šeimos rūmus į Seviliją ir 1483 metais pradėjo rūmų statybas sklype, kuris inkvizicijos teisimo sprendimu buvo konfiskuotas iš kelių žydų šeimų. Anksčiau šiame rajone veikė audinių dažymo manufaktūros, todėl čia buvo atvesta net vandens kanalo atšaka.
Statybos pradžioje buvo laikomasi to laikotarpio Sevilijos mados, kuri laisvai derino maurų architektūros grakštumą, spalvas ir funkcionalumą su tais laikais dar santūria krikščioniška architektūros stilistika.
Tačiau didelio masto statyboms greitai ėmė trūkti ne tik pinigų, kvalifikuotų architektų, bet ir medžiagų – ypač akmens. Statyboms buvo naudojami akmenys iš senųjų pastatų griuvėsių ar net kapų, net nesivarginant nuo jų pašalinti lotyniškus ar arabiškus rašmenis ar dekoro elementus.
Buvo perkeliamos ištisos senųjų pastatų dalys – kolonų galerijos, įėjimo vartai, arkos, lubos. Visą tai sudėjus į visumą gavosi nepakartojama įvairių architektūros stilių „mišrainė“. Taigi per pirmuosius statybos dešimtmečius Casa de Pilatos rūmai įgijo savo pirminį architektūrinį stilių, kuris taip ir vadinamas – andalūziškuoju.
Vėlesniais metais rūmai buvo perstatomi ir gražinami, o didžiausius pokyčius patyrė XVI amžiuje, kai rūmų paveldėtojas markizas Fadrique Enríquez 1519 metais sugrįžo iš piligriminės kelionės į Jeruzalę.
Kelionės metu markizas aplankė tuo metu renesanso idėjų apimtą Italiją ir taip susižavėjo naujo laikmečio mada, kad nusprendė savo rūmams suteikti itališko renesanso ir romantizmo dvasios. Atradęs, kad nuo jo rūmų iki Sevilijoje pastatytos nedidelės Šventojo Kryžiaus koplyčios yra toks pats atstumas kaip nuo Jeruzalėje esančių Ponciaus Piloto rūmų iki Golgotos kalno, rūmus pavadinio Piloto namais (isp. Casa de Pilatos).
Per sekančius dešimtmečius markizas Fadrique rūmuose sumaišė beveik visus iki to laiko egzistavusius pagrindinius architektūros stilius – maurų, gotikos, renesanso ir romantizmo.
Nedidelė aikštė priešais rūmus yra vienintelė vieta, iš kur galima apžvelgti pagrindinį rūmų fasadą. Visas pastatų kompleksas užimą miesto kvartalą, apjuostą tvora ir namais, todėl visas rūmų grožis slypi ne fasade, o komplekso viduje.
Renesanso stiliaus marmuru puošti triumfo arkos stiliaus vartai veda į erdvų, tačiau visiškai paprastą vidinį kiemą iš kurio anksčiau buvo galima patekti į to laiko arklides ir karietų „garažą“, sandėlius, tarnų zoną, o taip pat ir į pagrindinį rūmų kiemą, kurį supo reprezentacinės ir gyvenamosios rūmų patalpos.
Centrinio kiemo viduryje įrengtas didelis fontanas, o perimetrą juosia maurų stiliaus arkomis ir kolonomis puoštos galerijos. Sienos dekoruotos margomis keraminėmis plytelėmis, iš palubių žvelgia Romos žymių žmonių ir imperatorių biustai. Plytelės dengia beveik visas rūmų koridorių ir kambarių sienas, o masyvios pastato durys ir lubos puoštos arabiškais rašmenimis ir dekoracijomis.
Nors kompleksas kukliai vadinamas Poncijaus namais, ši rezidencija yra didžiausia privati valda visoje Sevilijoje. Čia vyksta privatūs ir oficialūs renginiai, o 1966 metais vykusį labdaros vakarą vedė Grace Kelly ir Jacqueline Kennedy. Rūmuose buvo filmuojami ir 4 žinomi Holivudo kino filmai: Arabijos Lorensas, Rojaus užkariavimas, Dangaus karalystė, Naktis ir diena.
Dabar lankymui atviras visas pirmasis aukštas – galima užsukti į čia įrengtus kambarius, koplyčią, kiemus ir sodus, kurių čia yra du – didysis ir mažasis. Puošniais laiptais pakilus iki antro aukšto galerijų galima pasigrožėti lubų detalėmis ir vaizdais pro langus. Rūmuose gausu skulptūrų, biustų, puošnių interjero detalių, tačiau labiausiai įsiminė lubų dekoras ir keramikinių plytelių (isp. azulejos) gausa. Tokio spalvų ir ornamentų šėlsmo dar niekur nebuvome matę.
