– Živile, kas tave atvedė į Portugaliją?, – paklausė airinme.com.
– Šiais metais po magistro studijų baigimo vykau į Portugaliją atlikti praktikos pagal Erasmus+ mainų programą. Tai nebuvo mano pirmas kartas Portugalijoje, tiksliau, tai buvo mano sugrįžimas. Prieš penkerius metus, nieko nežinodama apie šią šalį, vykau į Aveiro miestą studijuoti pusę metų pagal Erasmus+ studijų mainų programą. Tai buvo mano pirmoji pažintis su tolimiausia Lietuvai Europos šalimi. Pasirinkau šią šalį tik todėl, jog norėjau pabėgti kuo toliau nuo lietuviško šalčio! Studijų patirtis buvo neįkainojama, galvoje dėliojausi mintis kaip galėčiau ten sugrįžti. Ir štai, po 5 metų aš vėl kvėpavau Portugalijos oru.
– Ko tikėjaisi keliaudama į Portugaliją?
– Prieš penkerius metus, kai pirmą kartą keliavau į Portugaliją, nesitikėjau nieko, kadangi neturėjau daug žinių apie šią šalį. Tačiau šiais metais, grįždama, žinojau ko laukti. Tiesa, vykau gyventi į Portugalijos sostinę Lisaboną, kuri man buvo pažįstama tik iš kelių dienų kelionės su kitais studentais prieš penkerius metus. Beje, šis miestas manęs tada nesužavėjo. Ieškodama praktikos, turėjau išsirinkti šalį, kur norėčiau ją atlikti. Abejonių nebuvo, jog tai bus Portugalija.
Lisabona nebuvo mano prioritetas, kadangi labai norėjau sugrįžti į mylimą Porto miestą. Aplinkybės susidėliojo taip, jog gavau praktikos vietą Lisabonoje, bet neabejodama sutikau, kadangi supratau, jog tai galimybė iš naujo pažinti sostinę bei sugrįžti į mylimą šalį. Vykdama į Lisaboną buvau gana skeptiškai nusiteikusi, širdyje norėjau būti Porto mieste, todėl daug nesitikėjau iš sostinės. Bet jau pirmą savo laisvą savaitgalį vaikštinėdama po Lisabonos gatves supratau, kad visos mano abejonės dėl sostinės buvo beprasmės – šis miestas tiesiog nuostabus! Šioje kelionėje ir praktikoje tikėjausi labiau pažinti vietinius bei jų kultūrą, geriau suprasti kuo jie gyvena. Kadangi važiavau atlikti praktiką, turėjau lūkestį ne tik gerai praleisti laiką, bet ir daug išmokti iš mane priėmusios įmonės ir pasisemti praktinių žinių, kurias panaudočiau grįžusi į Lietuvą. Na ir žinoma, labai džiaugiausi, kad pabėgsiu nuo lietuviškos žiemos į šilumą, į žaliuojančius parkus ir citrinas ant medžių!
– Kaip tave priėmė vietiniai? Papasakok apie portugališką kasdienybę ir vietinių gyvenimo būdą.
– Kiek teko bendrauti su vietiniais, visi buvo be galo šilti ir rūpestingi žmonės. Kartais net suabejodavau, ar visa tai nuoširdu, kadangi mums nėra įprasta gauti gerumą nelaukiant kol už jį atsilyginsi. Greitai pajaučiau, kokie šilti žmonės ten gyvena.
Jau pirmą savo laisvą savaitgalį vaikštinėdama po Lisabonos gatves supratau, kad visos mano abejonės dėl sostinės buvo beprasmės – šis miestas tiesiog nuostabus!
Vietiniai gyventojai stebino savo privalomais ryto/dienos/vakaro kavos ritualais. Vieną rytą, gardžiuodamasi kava pastebėjau, kaip dažytojai ir darbininkai ateina į mažą kavinukę, užsisako espresso, po minutėles jį išgeria ir išeina savo keliais. Ir taip kas rytą – jaunas ar vyresnis, nepriklausomai nuo savo profesijos, pradeda rytą nuo gurkšnio espresso kavos artimiausioje kavinukėje. Tikram portugalui po sočių pietų ar vakarienės neišgerti espresso yra nuodėmė – ji čia geriama ne miego poveikio slopinimui, o virškinimo gerinimui!
Taip pat mane be galo žavėjo portugališka vakarienių kultūra. Portugalams yra įprasta susirinkti vakarienės su šeima, draugais, namuose ar restorane ir taip leisti vakarus. Dažniausiai vakarienė prasideda apie 9 valandą vakaro, kas mums lietuviams būdavo gana vėlu, tačiau esant toje šalyje pripranti prie jų laiko ir įpročių. Vaikštinėjant pagrindinėmis gatvėmis artėjant vidurnakčiui, galima žavėtis pilnais restoranais ir besijuokiančiais portugalų veidais, kadangi jie vėl sutiko mylimus žmones prie vakarienės stalo.
Portugalai dievina savo šalį, jie didžiuojasi savo turimu vynu bei ruošiamais patiekalais iš žuvies ir mėsos. Vynas – neatsiejama pietų bei vakarienės dalis, tad tiek jauni, tiek vyresni vietiniai gyventojai prie pietų/vakarienės stalo dažniausiai pakelia po taurę gero vyno. Tai lyg dalis valgymo kultūros, kuri negali būti atsieta. Tiek vyrai tiek moterys mieliau renkasi vyno taures nei stipresnius gėrimus.
Lisabona, būdama tikru turistų traukos centru, puikiai prisitaikė priimti užsieniečius – beveik visur kalbama anglų kalba ir galima gauti visas reikalingas paslaugas. Portugalai nedaug žino apie Lietuvą, todėl domėdavosi įvairiomis smulkmenomis apie mūsų šalies ekonomiką, muziką, kultūrą ir sportą.
Tiesa, po portugalų pergalės Eurovizijoje į Lisaboną plūstelėjo labai didelis kiekis turistų. Patys portugalai, gyvenantys Lisabonoje, stengiasi nekelti kojos į miesto centrą, kadangi turistų skaičius yra be galo didelis, o tai daro įtaką kylančioms kainoms.
– Pakalbėkime apie turizmą. Portugalija yra viena populiariausių turistinių krypčių Europoje – ką pamatei, kokias žymias vietas aplankei? Pasidalink rekomendacijomis.
– Man pasisekė pamatyti gana nemažai Portugalijos grožio, nuo šalies šiaurės iki pietų. Teko aplankyti Koimbrą – studentų miestą, kuris turi seniausią universitetą Portugalijoje. Šį miestą verta aplankyti vien dėl jo jaukumo ir atmosferos, kurią sukuria siauros gatvelės ir miesto istoriją pasakojantys pastatai. Taip pat šiame mieste kasmet vyksta didžiausias studentų festivalis Queima dar Fitas, kuris pritraukia visus Portugalijoje esančius studentus švęsti. Jo metu studentai kviečiami į paradus, koncertus bei įvairius sporto užsiėmimus.
Gana dažnai teko lankytis ir Porto mieste, todėl jis man tapo žinomas ne tik kaip turistei, bet ir artimas širdžiai. Porto miestą rekomenduoju aplankyti visiems, ieškantiems autentiškumo ir tikros Portugalijos. Šis miestas pulsuoja unikalumu ir sunkiai įvardijamu jausmu. Miestas nėra didelis, todėl ilgai neužtruksite lankydami pagrindines turistines vietas: miesto rotušę, katedrą, vieną žymiausių bažnyčių Igreja do Carmo. Nepamirškite ir knygyno Livraria Lello, kuris yra vienas žymiausių knygynų Europoje, kadangi čia viešėjo Hario Poterio autorė J.K. Rowling, kuomet rašė bestseleriu tapusią knygą. Sakoma, jog šį knygyną privalo aplankyti kiekvienas Hario Poterio fanas, kadangi jis nukelia į knygoje vyraujančią atmosferą, tačiau manęs ši vieta nesužavėjo taip, kaip tikėjausi. Turbūt labiausiai dėl to, jog turistų srautas be galo didelis, ilgos eilės, o viduje, kad ir kaip būtų gražu, eilės turistų neleidžia tinkamai pasimėgauti knygyno kuriama atmosfera.
Porto taip pat yra žinomas kaip tiltų miestas, kadangi jį jungia 6 tiltai. Vienas iš gražiausių ir populiariausių – pėstiesiems skirtas Dom Luis tiltas. Nuo šio tilto atsiveria pati gražiausia Porto miesto panorama. Tiltas jungia Porto miesto centrą ir Vila Nova de Gaia priemiestį, garsėjantį savo vyno rūsiais, kuriuose saugomas tradicinis Porto vynas. Kiekvienas mėgstantis vyną, turėtų nepraleisti progos sudalyvauti vyno rūsiuose rengiamose ekskursijose ir degustacijose.
Perėjus Dom Luis tiltą taip pat galima pasigrožėti nuostabia Porto miesto centro panorama – spalvoti, istoriją primenantys namai ir į kalną kylantys pastatų bei bažnyčių stogai. Tai panorama, kurioje laukdama saulėlydžio galėjau leisti valandų valandas. Nusileidus palei Douro upę, Ribeiros gatvėje nesunku įsijausti į portugališką atmosferą, pietums valgant skanų jūros gėrybių maistą ir klausantis gatvės muzikos. Visiems rekomenduočiau perėjus Douro upę nuostabiu tiltu sėsti į turistinį laivą ir plaukti Porto pakrantėmis Douro upe – tai puiki galimybė apžiūrėti visą pakrantę.
Dažniausiai turistiniuose giduose to nesiūlo, bet kiekvienam šalies svečiui siūlyčiau aplankyti „Garden of Feelings“ (Jardim Dos Sentimentos) sodą. Jeigu vykstate į Portugaliją pavasarį, kai sodas žydi, pamatysite pasakiškus vaizdus. Taip pat nuo sodo atsiveria graži Porto miesto panorama, kuri nėra matoma esant miesto centre. O karštomis vasaros dienomis galima lengvai iš Porto centro nuvykti iki vandenyno ir praleisti dieną paplūdimyje. Porto miestas turi viską – autentišką miesto architektūrą, Portugalijos istoriją bei galimybę leisti laiką prie vandenyno.
Beje, teko dalyvauti vienoje įdomiausių Porto švenčių – Šventojo Jono festivalyje (mūsų Joninių šventės atitikmuo). Šios šventės metu yra pardavinėjami žaisliniai plaktukai, kurie su kiekvienu trinktelėjimu skleidžia garsą ir kiekvienas praeidamas trinkteli kitam per galvą. Nesvarbu, ar tai draugas ar tiesiog praeivis, ar močiutė ar vaikas – visi įsitraukia į šį žaidimą. Tai lyg laimės palinkėjimas vienas kitam, dažnai tampantis žaismingu užsiėmimu ar pokalbio pradžia. Šventę vainikuoja fejerverkai ir žibintų paleidimas į orą. Garantuoju, jog patirtis bus nepakartojama!
Kiekvienam, planuojančiam keliones į Portugaliją, siūlyčiau važiuoti tuomet, kai miestai švenčia ir organizuoja festivalius. Labai unikali patirtis, kadangi tai yra didžiausios tradicinės šventės Portugalijoje, kai žmonės persirengia įvairiausiais kostiumais ir tiesiog smagiai leidžia laiką.
Kitas, turbūt labiausiai turistų lankomas miestas – Portugalijos sostinė Lisabona. Būtent šiame mieste praleidau 3 paskutinius mėnesius ir iš naujo jį pamilau. Tiesa, kai viešėjau Lisabonoje kaip turistė keletą dienų, šis miestas nepaliko man įspūdžio. Jame nėra tiek autentiškos portugališkos istorijos. Tačiau gyvendama sostinėje pradėjau žiūrėti į miestą kitomis akimis. Siūlyčiau Lisaboną lankyti ne sezono metu, kadangi turistų kiekis tikrai didelis, tad sunku pamatyti tikrą miesto gyvenimą.
Lisabonoje yra labai daug lankytinų vietų, kurias pasiūlytų kiekvienas gidas, todėl nevardinsiu pagrindinių taškų, o papasakosiu apie vietas, kurios man atrodo unikalios ir nepamirštamos. Visų pirma, saulėlydžiai praleisti prie Tagus upės, nudažantys dangų magiškomis spalvomis ir išryškinantys Balandžio 25-osios tilto (25th of April Bridge) ir Kristaus statulos (Cristo Rei statue) didingumą. Šie du Lisabonos simboliai yra neatskiriami vienas nuo kito, todėl pasivaikščiojimas palei upę tampa puikiu vakariniu užsiėmimu. Nors Kristaus statula yra anapus upės, Almados mieste, iš Lisabonos gana patogu keliauti keltais į kitą krantą ir pažvelgti į sostinę iš šalies.
Norintiems pasigrožėti sostine iš aukštai taip pat siūlyčiau aplankyti Šv. Jurgio (St. George‘s castle) arba Miradouro da Senhora do Monte pilis. Pirmoji yra mokama (bilietas suaugusiam kainuoja 8,5€, studentams 5€, vaikai iki 10 metų įleidžiami nemokamai), o antroji kurios nemokama, tačiau abu šie objektai yra fantastiški. Tai buvo mano mėgstamos vietos pabėgti nuo šurmulingų Lisabonos gatvių ir praleisti pusdienį žavioje panoramoje.
Taip pat viešint Lisabonoje svarbu nepamiršti apžiūrėti Belem rajono, kuriame prasidėjo tokių atradėjų kaip Vasco da Gama kelionė po pasaulį. Atminti šiuos istorinius įvykius buvo pastatytas keliautojams skirtas paminklas (angl. Monument to the Discoveries). Taip pat Belemas žinomas dėl žavaus Belemo bokšto (angl. Belem Tower) ir didingo Šv. Jeronimo vienuolyno (angl. Jeronimos Monastery).
Keliaudami į Portugaliją nepraleiskite progos aplankyti šalia Lisabonos esantį Sintros miestą. Magiškai atrodantis miestelis siūlo kelias lankytinas vietas – spalvotuosius Pena bei užburiančius Kinta da Regaleira rūmus. Pasigrožėsite ne tik rūmais, bet ir pasivaikščiosite po pasakiškus parkus.
Jei turite savo transportą (įmanoma ir su viešuoju transportu, tačiau bus sudėtingiau), siūlau aplankyti labiausiai į Vakarus nutolusį Europos tašką, esantį netoli Sintros – Uolos kyšulį. Jei nuvyksite saulei besileidžiant už vandenyno horizonto, vaizdas bus neužmirštamas.
Man teko pamatyti ir pietines Portugalijos pakrantes. Studijuojant Portugalijoje su grupe užsienio studentų išsinuomavome mašinas ir išvažiavome į šalies pietus. Automobilių nuoma buvo geriausias mūsų sprendimas, kadangi važiavimas mašina mums suteikė laisvės aplankyti gražiausias šio krašto pakrantes. Nors yra nemažai galimybių keliauti vietiniu transportu – autobusu, traukiniu ar tiesiog skristi lėktuvu, tačiau esant galimybei visiems rekomenduočiau, keliauti savo transportu. Taip pamatysite daugiau ir pasimėgausite gražiausiais Portugalijos paplūdimiais. Mes aplankėme Albufeiros, Lagos ir Sagres miestus, Algarvės iškyšulį ir toliausiai į pietvakarius nutolusį žemyninės Europos tašką – Šv. Vincento iškyšulį. Algarvės regionas yra vienas gražiausių Portugalijoje, čia plyti kvapą gniaužiantys paplūdimiai, kuriuose jautiesi kaip rojuje, tad tai būtų dar vienas must see!
– Portugalijos virtuvė: kokio maisto ir gėrimų verta pabandyti?
– Portugalijoje būtina paragauti tradicinių portugališkų žuvies patiekalų, tad jei esi jos mėgėjas – tau labai pasisekė. Portugalų mėgstamiausia žuvis – menkė, todėl čia gausu patiekalų su menke – kepta, troškinta ar sūdyta. Mano mėgstamiausias patiekalas buvo menkės troškinys Bachalau com natas. Žuvis ir jūros gėrybės yra Portugalų virtuvės turtas.
Patys portugalai labai mėgsta ir mėsos patiekalus, todėl portugališko mėsos skonio norintis paragauti turistas neliks nusivylęs. Mano draugai portugalai turbūt supyktų, jei nepaminėčiau jų sugebėjimų puikiai paruošti mėsą ir kepti skaniausius kepsnius.
Populiariausias gėrimas Portugalijoje yra vynas – ne veltui tai vyno šalis! Kaip minėjau anksčiau, esant Portugalijoje būtų nuodėmė neparagauti Porto vyno, kuris yra stipresnis nei įprasti vynai. Be to, jis labai saldus, todėl atstos desertą po sočių pietų ar vakarienės. Unikalus skonis nepalieka abejingų! Taip pat Portugalija yra šalis, be galo mylinti kavą, todėl po valgio jūsų visada paklaus ar norėsite espresso. Kava čia labai skani, tad nepraleiskite progos tuo pasimėgauti!
Portugalai be galo mėgsta saldumynus, todėl saldėsių mėgėjai čia galės jaustis kaip žuvis vandenyje. Vienas populiariausių desertų Portugalijoje yra Pastel de nata – sluoksniuotos tešlos pyragėliai su kiaušinių ir kondensuoto pieno kremu. Garsusis desertas gimė Belemo rajone esančioje Casa Pasteis De Belem kepykloje, todėl joje galėsite nusipirkti skaniausių (bent Lisabonoje gyvenantys portugalai taip sako) pyragaičių, gaminamų pagal autentišką receptą.
– Papasakok apie apgyvendinimo, maisto, viešojo transporto ir pramogų kainas.
– Portugalijoje pragyvenimo lygis aukštesnis, o minimalus atlyginimas didesnis nei Lietuvoje, tad savaime suprantama, jog kainos parduotuvėse yra šiek tiek aukštesnės. Vis dėlto, mane nustebino, kad citrinų kainos buvo daug didesnės nei Lietuvoje, o jos augo namo, kuriame aš gyvenau, sode! Sunku suprasti, kodėl kiemuose augantys vaisiai gali taip brangiai kainuoti. Nors maisto produktai brangesni, tačiau alkoholio kainos žemesnės nei Lietuvoje – ypač vyno. Taigi vyno mėgėjams čia labai patiks! Apskritai Portugalijoje nėra populiaru gerti stipriuosius gėrimus – geriamas arba vynas arba silpnas alus.
Nors maisto kainos nėra labai baisios, tačiau apgyvendinimas gali stipriai kirsti per kišenę. Lisabonoje gyvenantys vietiniai su skauduliu kalba apie kylančias kainas dėl didėjančių turistinių srautų. Ieškodama nuomos trims mėnesiams, labai norėjau rasti pigesnį ir kuo arčiau centro esantį būstą, tačiau vieno kambario nuoma mėnesiui atsiėjo 400 eurų. Trumpalaikė nuoma dažniausiai yra dar brangesnė, o vietiniai skundžiasi, jog apgyvendinimo kainos atvykusiems studentams tapo sunkiai pakeliamos.
Lisabonoje labai gerai išvystytas viešasis transportas. Sostinės metro bilietas kainuoja apie 40 eurų mėnesiui, 24 val. galiojantis bilietas atsieis 6,30 euro, o norint keliauti už miesto galima rinktis traukinius arba autobusus (pastarieji yra pigesni). Lisabonos metro veikia nuo 06:30 iki 01:00.
Planuojant keliones iš anksto, galima rasti ir pigesnių lėktuvo bilietų – iš Lisabonos į Porto miestą galima nuskristi už 10 eurų. Už tokią pat sumą galima iš sostinės nuskristi į pietinę šalies dalį.
Kalbant apie pramogas, Lisabonoje jos yra gana brangios, kadangi didelis turistų skaičius įtakoja didėjančias kainas – tiek pavalgyti, tiek aplankyti kultūrinius objektus.
– Ar galėtum palyginti Lietuvą ir Portugaliją?
– Vienas iš didžiausių skirtumų – žmonės. Pamilau Portugaliją dėl žmonių, kurie švyti, šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu. Portugalai labai vertina šeimą, šeimyniškus ryšius ir visur palaiko vienas kitą. Taip pat Portugalijoje reikia įprasti prie lėtesnio tempo, o tai gana sunku padaryti atvažiavus iš visur skubančios Lietuvos. Man asmeniškai buvo sunku priimti nuolatinius vėlavimus. Portugalijoje niekas nevyksta laiku, tiksliau vyksta, bet visi supranta, kad „laiku“ reiškia 20 min. vėliau nei buvo planuota. Punktualumas man labai patinka, todėl Lietuvoje džiaugiuosi, jog viskas vyksta tiksliai laiku, pagal susitarimą, o kiekvieno laikas yra brangus ir gerbiamas. Portugalijoje kartais gali pasijausti, jog niekas nevertina tavo laiko.
Pati kultūra ir žmonės yra labai skirtingi – lietuviai yra santūrus ir uždari, o portugalai linkę bendrauti. Žinoma, viskas istoriškai puikiai paaiškinama. Portugalijos žmonės nematė karų, nenukentėjo nuo jų ir sugebėjo išlaikyti savo kultūrą nepaliestą skausmo. Tą jausmą sunku įvardinti būnant Portugalijoje, bet ten būdamas tu jauti tos šalies galybę.
Kas mane labai džiugina, jog prieš 5 metus, kai vykau į Portugaliją, man ji pasirodė daug labiau išsivysčiusi nei Lietuva, daug labiau pažengusi į priekį, tačiau dabar viskas atrodo priešingai – mes lyg jau esame priekyje ir dideliais žingsniais judame toliau.
– Ar gyvenimo etapas Portugalijoje pateisino tavo lūkesčius? Galbūt ši patirtis pakeitė tave ar tavo požiūrį į tam tikrus dalykus?
– Portugalija ne tik pateisino mano lūkesčius – ji juos viršijo. Tiesą pasakius, važiuodama į Portugaliją aš net negalėjau nutuokti, ką ten patirsiu ir kiek daug išmoksiu. Ši šalis atvėrė akis ir supažindino su kultūra, kuri buvo didžiųjų atradimų lopšys. Portugalija mane pakerėjo ir nuo to laiko, kai ją palikau, noriu ten grįžti.
Gyvenimas Portugalijoje vienareikšmiškai pakeitė mane. Gyvendami Lietuvoje mes mažai susipažįstame su skirtingomis kultūromis, o Portugalijoje turėjau galimybę susipažinti su žmonėmis iš skirtingų šalių, kurie pasirinko gyvenimą Portugalijoje, išmokau tolerancijos ir lankstumo įvairiais klausimais. Išmokau atsipalaiduoti, nesprausti savęs į rėmus.
Vis dėlto, labiausiai Portugalija mane sužavėjo savo gamta ir architektūra. Esu daug keliavusi Europoje, tačiau dar niekur nejaučiau tokio susižavėjimo, kokį patyriau būdama Portugalijoje.
