RTB pradėta statyti 1955 m., aktyviai tarnybai perduota apie 1960-uosius. Nuo bazės iki karinio Zoknių oro uosto buvo nutiestas betoninis kelias, kuriuo branduolinių raketų kovinės galvutės buvo gabenamos paskirstymui po visą LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką).
RTB vykdyta veikla:
- Branduolinių galvučių saugojimas.
- Branduolinių galvučių laikymas, transportavimas ir perdavimas raketiniams pulkams.
- Branduolinių galvučių aptarnavimas ir priežiūra.
Bazės teritorija buvo aptverta keliomis eilėmis spygliuotos tvoros. Prie vienintelio įvažiavimo pasitinka KPP. Batalionas buvo suskirstytas į du perimetrus. Pirmasis buvos skirtas kareivinėms, administracinėms patalpoms ir techniniam padaliniui. Antrajame, kovinės paskirties bazės perimetre yra vienas gamybinės paskirties statinys. Pagal išlikusius užrašus ant sienų galima spėti, kad ten buvo vykdomi elektros darbai.
RTB saugykla galėjo keletą savaičių išgyventi absoliučiai autonomiškai, cheminio ar branduolinio puolimo atveju.
Tame pačiame perimetre yra požeminė branduolinių galvučių saugykla su techninio reglamento cechais. Į saugyklą galima patekti ne tik asmenims, bet ir technikai. Technikai buvo skirtos dvi įvažos skirtingose saugyklos pusėse. Tai buvo daroma siekiant išvengti transporto priemonių (bėginių vežimėlių) „kamščių“ kovinio pavojaus metu. Asmenys į saugyklą galėjo patekti per dvejas sferines duris. Jos išlenktos į lauko pusę, pagamintos iš daugiau nei 20 cm storio plieno. Transportas į saugyklą galėjo patekti pro penkerias (iš eilės esančias) duris.
Pirmosios – pačios sunkiausios. Jos yra pagamintos iš daugiau nei metro storio gelžbetonio, kaustyto plienu, saugyklą turėjo apsaugoti nuo branduolinio sprogimo. Taip pat apsaugoti aplinką nuo galimų avarijų saugyklos viduje.
Durys buvo valdomos elektros varikliais, o dingus elektrai – rankinėmis talėmis. Tokias sunkias duris sudėtinga padaryti hermetiškas, todėl kitos ketverios durys buvo lengvesnės, plonesnės. Ant durų staktų ir pačių durų buvo guminės tarpinės. Užstūmus duris specialūs prispaudėjai užtikrindavo hermetiškumą. Saugyklos stogas, sienos ir durys ekranuotos švino elementais. RTB saugykla galėjo keletą savaičių išgyventi absoliučiai autonomiškai, cheminio ar branduolinio puolimo atveju. Viduje buvo dyzeliniai generatoriai, oro valymo sistemos, nepriklausomas geriamo vandens tiekimas.
Pamatavus radiaciją bazės prieigose, nuokrypio nuo Lietuvos vidurkio nepastebėta. Galvučių sandėliavimo patalpose ji buvo šiek tiek didesnė, tačiau prie pavojingos ribos net nepriartėjusi.
Pagal 1989 metų branduolinės ginkluotės registrą, Lietuvos teritorijoje buvo 325 branduoliniai užtaisai: branduolinės galvutės vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, aviacinėms sparnuotoms raketoms, aviabomboms. Taip pat branduolinės galvutės priešlėktuvinės gynybos raketoms. Tik labai maža dalis šios specialios ginkluotės buvo laikoma pastovioje parengtyje. Tam tikro dalinio teritorijoje, didžiausia dalis buvo laikoma tokiose branduoliniuose arsenaluose-saugyklose. Lietuvoje jų buvo dvi: Šiaulių ir Kėdainių rajonuose.
