Maistas
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Nemokamos dujų plytelės stovyklautojams, miškuose ar parkuose! |
Po Indonezijos australiškos maisto kainos pasirodė milžiniškos, ir net kokią savaitę mes labai atsargiai rinkomės ką valgyti ir apsiribodavome jogurtu, tuno ar pupelių skardinėmis. Ilgainiui pradėjome šiek tiek labiau gaudytis, kur ir ką galima pirkti. Australijoje yra du pagrindiniai nacionaliniai supermarketai (Coles ir Woolworths) ir vokiškasis Aldi. Dažniausiai mūsų lankomas buvo žinoma Aldi. Čia galima ir vaisių ar daržovių pigiau atrasti, ir mūsų mėgstamo humuso (nepainioti su žemės humusu). Tačiau pasivaikščiojus po Kouls (Coles) ir Vulvorts (Woolworths) irgi galima atrasti nupigintų produktų, kuriuos dažniausiai ir perka vietiniai australai. Dar be abejo yra turgus. Kai kurie jų skirti išrankiesiems, o kiti – ypač azijiečių – daug pigesni ir siūlantys tikrai gerą daržovių asortimentą.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Kulinarijos šou prie nemokamos viryklės |
Miegas
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Mus nakčiai pas kaimyną kieme apnakvydinęs australas. |
Keliaujantiems su palapinėmis turime pastebėti, kad Australijoje yra nemokamų ir mokamų (jų nenaudojome) kempingų. Dažnai paplūdimiai yra prižiūrimi taip vadinamų reindžerių, kurie anot vietinių yra griežti ir negailestingi. Baudos už palapinės statymą neleistinoje vietoje apie 150 dolerių. Kadangi keliavome žiemos metu, vietos būdavo nelankomos jokių policininkų, tada jokių svečių mes nesusilaukdavome. Vasaros metu greičiausiai laužo nepavyks kurti, mat gaisro tikimybė didžiulė.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Miegant fermerio laukuose kelyje link Sidnėjaus |
Miegojome ir dykumoje. Dažnas vietinis patars, kad vasaros metu gali pasitaikyti viena kita gyvatė. Dažniausiai jos esti bailios ir treptelėjus garsiau, pačios spruks nuo kelio. Atsitikus nelaimei labai svarbu (nors be abejo sudėtinga) įsidėmėti, kokios spalvos ar raštų gyvis, mat ir priešnuodžiai nuo to priklauso. Reiktų būti atsargiems dėl vorų. Visi baidosi juodojo raudona nugara. Todėl miegant palapinėje, jei laikėte batus išorėje, reiktų juos išsikratyti, ar kas nors neįsirangė ten pasišildyti. Visi mus ramino, kad žiemos metu visi gyviai giliai miega, todėl neturėtumėme nervintis.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Miegas mokyklos autobuso vairuotojo garaže. |
Tiesa, Australijoje jau ir vėl populiari nemokama nakvynė pas vietinius gyventojus (www.couchsurging.org)
Oro uostas ir vizos
Prieš skrendant į Australiją, reikia pasirūpinti viza ar elektroniu leidimu iš anksto. Paprasčiausia gauti e-vizitor leidimą internetu. Jokio vizos lapuko į jūsų pasą jums nelipdys. Jūs tiesiog būsite jų sistemoje. Užpildyti galima: http://www.immi.gov.au/e_visa/evisitor.htm
Reikia turėti omenyje, kad net ir užpildžius e-visitor formą, nors dauguma atvejų bus peržiūrėti labai greitai ir atsakymą jūs gausite per vieną ar kelias dienas, tačiau jus taip pat gali paprašyti atsiųsti elektroniniu paštu tam tikrus dokumentus kaip pvz. pastarųjų trijų mėnesių banko deklaracijas, rodančias, kad galėsite pragyventi Australijoje; nurodyti kelionės maršrutą, žmonių vardus, pas kuriuos apsistosite. Nepateikus prašomų dokumentų, elektroninis leidimas įvažiuoti į Australiją jums bus nesuteiktas.
Galimos ir kitos vizos. Pasiskaityti daugiau galima tame pačiame puslapyje.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Pasitaiko ir lietuviškų gatvių viduryje nieko. |
Prieš skrendant į Australiją reikia atsikratyti bet kokių vaisių ar daržovių. Australijos pasienio darbuotojai gali būti labai griežti, todėl rizikuoti tikrai neverta. Prieš leidžiantis lėktuvu jums įteiks deklaracijos lapus, kuriuose taip pat geriau nemeluoti. Jei vežatės medinių dalykų, kriauklių ar šiaip ten pažymėtų daiktų, kur kas geriau atvirai juos deklaruoti. Mat tokio atveju jūsų daiktus patikrins, tačiau baudos neteks mokėti. O jei nedeklaravote daiktų, tačiau vis tik juos vežatės ir juos atras pasieniečiai, jums teks sumokėti gana nemažą sumą, todėl tikrai geriau nerizikuoti.
Dėl vaisių musyčių jus gali patikrinti ir kitose valstijose važiuojant keliu nustatytuose punktuose. Tarkim įvažiuojant iš Vakarinės Australijos į Pietinę, jūsų automobilį ar daiktus taip pat gali patikrinti „vaisių pareigūnas“. Mat pietinė Australija paniškai bijo vaisių musyčių. Geriausia juos suvalgyti arba jų atsikratyti.
Autostopas
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./7.2l džipas. 2000km. 2 dienos. daug dykumos. |
Tranzuoti buvo labai paprasta net ir dviems žmonėms. Vairuotojai stojo noriai, daugiausiai patys kažkada prakeliavę. Jie mielai praveždavo pro įdomesnes vietas ir būdavo labai malonūs. Kartą dykumoje mums sustoja kelių policininkas, klausęs kaip mums sekasi ir ar mes apsilankėme viename iš parkų. Kažkas buvo minėjęs, kad kartais policininkai gali būti įkyrūs ir pridaryti bėdos, tačiau mums maloniai su juo pakalbėjus, jokių nesklandumų nekilo. Greitkeliuose žinoma geriau netranzuoti, o jeigu kitos išeities nėra, tada geriau automobilius stabdyti greitkelio prieigose.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Įmportuoti kupranugariai ir daug kitų gyvių ant kelio. |
Darbas
Keliaujant ilgą laiką prisireikia papildomų lėšų. Viena iš idėjų perskrosti vandenyną krovininiu laivu ar privačia jachta. Apvažiavus visus Melburno uostus ir perskaičius daugybę forumų, atradom keletą faktų. Keliauti į artimiausias salas, nebūtų didelė problema. Tačiau keliauti Ramiuoju vandenynu privačia jachta nepavyks, nes labai retai (jei išvis) kas pasiryžtų keliauti tiesiai į Šiaurės Ameriką. Keliauti krovininiu laivu buvo galima prieš 20 metų, tačiau dabar tai veik neįmanoma dėl kompanijų draudimo. Visai panašiai yra su ilgų distancijų sunkvežimiais. Jie retai sustos paimti pakeleivio kaip tik dėl kompanijos draudimo situacijos.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Moteris mus priglaudusi kelioms naktims ir begalo daug apvežiojusi aplink gražiuosius Esperance paplūdimius. |
Persikelti per vandenyną teks ne vandeniu, o oru. Tad nutarėm padirbėti Australijoje, kad sukauptumėme lėšų skrydžiui. Dažniausiai čia keliautojai gauna darbinę-kelioninę vizą ir drąsiai sau ieško darbo fermose, restoranuose. Mes į Australiją pakliūname su e-vizitor leidimu, draudžiančiu bet kokią darbinę veiklą. Darbinės vizos gauti – be šansų. Ieškoti darbų nelegaliai sudėtinga. Kai nemažai kuprinėtojų su leidimu neranda darbo, mes tikimės sėkmės šypsnio.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Pirmą kartą matėme tokius skardžius. O mes toje vietoje sustojome visai netyčia - tualetui. |
Australijos lietuviai tampa mūsų gelbėtojais. Išgirdę mūsų kelionės istoriją, iš pradžių vienas iškart pasiūlė darbuotis statybose. Kitas pasiūlė dažyti butą. Galų gale padirbėję mėnesiuką, mes jau galėjome pirkti bilietą ir traukti tolyn, tiesiai į atšiauriąją Aliaską.
 |
| Evelinos ir Karolio nuotr./Apsistojome nemokamoje stovyklavietėje šalia jūros. |
Daugiau mūsų istorijų, vaizdo ir audio įrašų bei patarimų galite rasti www.itervitae.me
