Aukščiausiais Lietuvos kalnais arba tiksliau kalvomis galime vadinti Aukštójo kalną (dar. Aukštasis kalnas, 293,84 m) ir Juozapinės kalną (293,60 m virš jūros lygio). Abu jie yra Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, kuris išsidėstęs Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, netoli Lietuvos ir Baltarusijos pasienio.
Aukštójas (arba Aukštàsis kálnas) – kalva, esanti apie 24 km į pietryčius nuo Vilniaus, netoli Baltarusijos sienos, 3,5 km į pietvakarius nuo Medininkų. Būtent Aukštojas yra aukščiausias Lietuvos taškas. Jo aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 m. Aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Kad skaičius būtų apvalesnis, ant kalno buvo užritintas akmuo su iškaltu Aukštojo vardu ir užrašu „294 m“. Be to, čia yra ir žymios skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas pastatytas ant Aukštojo kalno aukščiausio Lietuvos taško pažymėjimui. Visai šalia, vos už pusės kilometro, nuo šios kalvos dunkso Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku.
 |
| Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr./Juozapinės kraštodraustinis |
Kad Juozapinės kalnas nėra aukščiausias virš jūros lygio Lietuvos taškas, pirmasis įtarė geografas Rimantas Krupickas dar 1985-aisiais.
Šis mokslininko atradimas prisimintas 2003 metais – susikūrė iniciatyvinė grupė, parengusi aukštumos sutvarkymo ir panaudojimo projektą. Jai priklausė alpinistas Vladas Vitkauskas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka, Lietuvos geografų draugijos viceprezidentas Rimantas Krupickas, inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Aukščiausias Lietuvos taškas – Aukštojo kalva |
Neseniai ant Aukštojo kalno, kuris pavadintas vyriausio baltų dievo vardu, pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptūrinė kompozicija ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros elementai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Todėl savaitgalį galima pasidaryti iškylą ir atvykti čia, prie Aukštojo ir Juozapinės. Galima atvažiuoti automobiliu ir pasivaikščioti po apylinkes, o galima atminti čia ir dviračiais. Turizmui aukščiausios Lietuvos vietos teritorija pritaikyta.
Šios kalvos, manoma, susiformavo paskutiniojo ledyno, prieš 10 000 – 15 000 m. uždengusio visą Lietuvą, metu. Medininkų aukštumos jis taip ir neįveikė. Todėl šioje aukštumoje nėra nei vieno ežero, tekantis vanduo seniai juos nudrenavo, išardė krantus. Liko tik slėniai, raguvos ir raguvėlės, o tarp jų kalvos − lėkštašlaitės arba keterėtos. Siekiant išsaugoti Ašmenos aukštumai būdingą senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą su Juozapinės kalnu, buvo įkurtas Juozapinės geomorfologinis draustinis.
Sutvarkius saugomą teritoriją, siekiama sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis Juozapinės draustinyje, skatinti gyventojus tinkamai naudotis išskirtinės vertės turtu – valstybės gamtiniais ištekliais. Už 3 km nuo Aukštojo ir Juozapinės yra Medininkų gyvenvietė, ji taip pat verta iškylautojų dėmesio. Čia galima aplankyti senovinę Medininkų pilį.
