Na, gerai, pagalvojau, gal ir protingai protingi žmonės kalba. Reikia pasidomėti gerbiamu direktoriumi V.Mikaičiui ir puoliau skambinti jam. Skambinu, ir štai jums prašom – ne ryšio zona. Pasirodo, direktorius sėdėjo sau Aliaskoje be interneto, žvejojo otus ir lašišas, skraidė sraigtasparniais, gaudė banginius ir dar visokias pramogas išbandė.
„Apie Aliaską, – sako, – papasakosiu vėliau, nes smagumas dar tęsiasi, tai pasakojimas būtų neišbaigtas. Be to, čia internetas prastas, tai tu dabar paklausyk kas man atsitiko Naujajame Orleane.“
Keliavo direktorius su iš draugų Čikagoje pasiskolintu krovininiu mikroautobusu po Amerikos miestus, daug visko pamatė, bet smagiausi įvykiai susiklostė džiazo, bliuzo, vudu, vėlių ir mirties garbinimo mieste – Naujajame Orleane. Taip jau sutapo, jog neseniai, tik prieš pandemiją, jame lankiausi ir aš, tad jo papasakotus nuotykius kone išgyvenau ir savyje.
