15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu www.idomiausiosvietos.lt, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų ir atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
Šiandien paragausime skanumynų, kuriuos mėgo prezidentas Antanas Smetona. Valgysime jo paties namuose, nors paprastai taip nedaroma.
Prezidento virtuvė pristatoma Užulėnio kaime esančiame edukaciniame centre, o dvaro pagrindinis pastatas yra skirtas aukšto lygio parodoms, ekspozicijoms, koncertams.
Dvare pasitinka Daiva Misiukienė, Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus vedėja ir muziejininkė Jurga Gleiznytė. Sako – pas mus žmonės visada ateina iš kito galo.
Pokštas pokštu, tačiau panašiai ir yra. Į dvarą atvykę žmonės iš pat pradžių pamato ūkinius dvaro pastatus ir nefasadinę gyvenamojo pastato pusę.
Jei pažvelgtų iš kitos pusės, nesuabejotų – šešios puošnios kolonos, garbės ratas prie fasadinių laiptų.
Taip yra dėl to, kad A.Smetona į savo dvarą atvažiuodavo iš priešingos pusės – nuo Lėno ežero. Dabar šis kelias nunykęs. Liko tik kolūkių laikais nutiestas asfaltuotas vieškelis.
Paskutiniais gyvenimo Lietuvoje metais A.Smetona siauru takučiu atlėkdavo blizgančiu „linkolnu“. Dvarui iki pilnos laimės reikėtų užpildyti garažus prezidento turėtais automobiliais.
Dvare išsilaikę daug ūkinių pastatų. Kai kurie, kaip ir patys prezidento namai, yra atnaujinti. Pavyzdžiui, karvidės apgavo ir mus – norėjome pirmiausia užsukti čia, tačiau darbuotojos pašaukė pro tarnų įėjimą.
Prezidento asmenybė: talentingas entuziastas
Galvoje kirba daugybė klausimų – tai koks buvo mūsų Antanas Smetona? Ar tikrai jis pabėgo su visu Lietuvos auksu? Ar jį galima vadinti Lietuvos monarchu?
„Tai sovietinė propaganda“, – tvirtai pasako J.Gleiznytė ir čia pat paremia savo žodžius faktais, paimtais iš patikimų metraštininkų.
Gavo dovanų jau žemės sklypą, o ne dvarą. Šiame dvare A.Smetonos tėvai ėjo lažą.
Pasirodo, kad Seimo išvaikymu pagarsėjęs A.Smetona yra gavęs dovanų – seną Radvilų polivarką su keliais išklypusiais pastatais savo gimtinėje.
Realiai – žemės sklypą, o ne dvarą. Šiame dvare A.Smetonos tėvai ėjo lažą.
Yra nemažai šaltinių, kurie nuotraukose nurodo Užulėnio mokyklos nuotrauką, o prierašas skelbia, jog tai tas dovanotasis dvaras. Vėliau šiais šaltiniais naudodamiesi knygų sudarytojai, kartoja tą pačią klaidą.
A.Smetona nuo nulio sukūrė šį dvarą, kurį dabar lankome. Akivaizdu, jog neplanavo prezidentauti visą gyvenimą ir kūrė čia pavyzdinį ūkį. Aptarnaujantis personalas gyveno tame pačiame name – kitame korpuse.
Kur dingo Lietuvos auksas?
Muziejininkė suabejojo prezidento monarchija. Seimą jis išvaikė dėl to, kad čia buvo kovojama dėl valdžios ir įtakos, o ne Lietuvos gerovės. Šalį, anot jos, puikiai valdė suburtas Ministrų kabinetas.
Tuo metu Lietuvos aukso atsargos tapo didžiulėmis, nebuvo skolų užsienio šalims, daugybė lėšų buvo skiriama švietimui. Daugelis pamiršta, jog Lietuva norėjo skelbti neutralitetą, tačiau Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui tai nerūpėjo.
A.Smetona pabėgo, nes žinojo, jog J.Stalinas jo rankomis norės daryti baisius dalykus. Jau kitą dieną prezidento dvare buvo sovietų tankai.
A.Smetona pabėgo, nes žinojo, jog J.Stalinas jo rankomis norės daryti baisius dalykus. Jau kitą dieną prezidento dvare buvo sovietų tankai. Viskas, ko vietiniai nespėjo per naktį išnešti, buvo suversta į duobes ir užkasta.
Beje, Amerika A.Smetoną priėmė su sąlyga, kad šis nevykdys jokios politinės veiklos. Kurį laiką iš Lietuvos aukso atsargų jam mokėjo atlyginimą.
Po karo Švedijoje saugotas Lietuvos auksas buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Tai iki šiol traktuojama, jog Lietuva yra Sovietų Sąjungos dalis.
Dvare yra daug ko tikro: girgždantys originalūs laiptai, identiškas darbo stalas, autentiški prezidento kalbų įrašai, tikras prezidento žmonos Sofijos Chodakauskaitės-Smetonienės batelis, kandiklis.
Prezidento žmona buvo ne šiaip sau ponia. Ji, kartu su kitų garbių šeimų poniomis, dažnai organizuodavo labdaros vakarus. Susirinkę ponai suaukodavo nemažai pinigų, už kuriuos būdavo remiami talentingi studentai, remiamos mokyklos.
A.Smetona buvo labai išsilavinęs žmogus. Laisvai kalbėjo aštuoniomis kalbomis. „O svarbiausia – kalbėjo nekvailai. Žinote, tie žmonės buvo tikri inteligentai“, – ieškojo geriausio žodžio muziejininkė, vardindama garsiausias to meto Kauno šeimas.
Bulvės su rūgusiu pienu?
Vos nepamiršome. O ką valgė prezidentas A.Smetona? D.Misiukienė sako, kad Lietuvos valstybės pamatų statytojas labiausiai už viską mėgo rūgusį pieną su karštomis bulvėmis. Panašiai kaip Žemaitės Vingių Jonas.
Taip pat dievino paprastus blynus, silkę, sūrį, medų, lašinius. Alkoholio per daug nemėgo, tačiau retkarčiais su garbiais svečiais pasivaišindavo benediktinu. Kauno „Metropolyje“ butelis šio gėrimo kainavo beveik šimtą litų.
Toks paprastas prezidento skonis greičiausiai susiformavo iš vaikystės, kuomet paprasti kaimo žmonės ko nors prašmatnesnio pasigamindavo tik per didžiąsias šventes.
Būtent tokius prezidentinius patiekalus smalsuoliams patiekia Užulėnio edukaciniame centre. Kartą, kai užsuko aukštesnio rango delegacija, pagamino karbonadų. Tuomet suprato – tegul atvyksta nors ir JAV prezidentas, bet per edukacijas jis bus vaišinamas tik tuo, ką valgė A.Smetona.
Štai jums mūsų kelionės maršrutas. Žymėkite ir jūs savo keliones idomiausiosvietos.lt, taip padėsite atrasti Lietuvos paveldo lobius kitiems.
Projekto partneriai: VšĮ „Paveldo projektai“ ir Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas
