Šri Lanka, Vietnamas, Mianmaras ir daug kitų viliojo savo egzotika, bet kainos kažkaip kandžiojosi, todėl pradėjom žvalgytis į visai kitas puses. Staiga akis pigių skrydžių paieškos portale užkliuvo už mažos pailgos salelės (kaip jau išsiaiškinau – saldžios bulvės formos), į kurią skrydis tekainavo 70 eurų (vis dar palyginti nemažai, tuo labiau – Naujųjų metų naktį, bet jau įkandama).
„Varom“, – sakau draugui pati nežinodama, ar ten išvis yra ką veikti, koks oras ir kokia situacija. Nors atrodė, kad sala ne už dešimties tūkstančių kilometrų, kaip vėliau paaiškėjo, klimatas čia jau ne toks kaip Indonezijoje ar Filipinuose – ir rudeninis paltukas visai reikalingas daiktas žiemos sezono metu. Bet ši bėda lengvai išsprendžiama.
Taigi viską, ką padarėm iki mokėjimo patvirtinimo, tai patikrinom, ar nereikia vizų (ne – būnant mažiau nei 90 dienų) ir ar nemirsim iš šalčio sausio mėnesį praleisdami egzotiškame Taivane (ne, nes jų žiema lygi mūsų vasarai).
Vos nusileidus lėktuvui apėmė kažkoks geras jausmas – nesvarbu, kad nakties vėsa skverbėsi per visus vasarinių drabužių sluoksnius, vis tiek akys degė laime būti čia. Taip, Taivanas paliko pačius geriausius prisiminimus ir per 23 dienas pavyko pamatyti kone visą salą, todėl jei kas manęs dabar klausia, kur vykti ir kodėl, sakau – į Taivaną. Ir štai visos priežastys, kodėl ten taip gerai.
Klimatas. Į Taivaną galima vykti ir labai patogiai keliauti visus metus, mat šiaurinė salos dalis priklauso subtropinei klimato zonai, o pietinė – tropinei. Čia, kaip ir Lietuvoje, yra keturi metų laikai, bet jie visai kitokie. Sausis – šalčiausias mėnuo, kada kalnuose yra sniego, ir temperatūra nukrinta žemiau nulio, tačiau pietinė salos dalis siūlo daug šiltesnius orus. Čia saulė šviečia, galima ir degintis, ir maudytis, o termometro stulpeliai gali pakilti ir iki 26 laipsnių.
Lyja Taivane nemažai visus metus, o daugiausiai taifūnų pasitaiko vasaros metu, kada būna drėgna ir karšta. Bet ne per karšta, nes vėsina jūrinis vėjas. Vidutinė metinė salos temperatūra yra apie 22 laipsnius. Taigi net žiemą čia būna tokių gražių ir šiltų dienų kaip lietuviškos vasaros metu (liepos mėnesio vidutinė temperatūra yra 28, sausio 14 laipsnių). Gražiausiai Taivanas atrodo, ko gero, įspūdingųjų sakurų žydėjimo metu, kovo–balandžio mėnesiais.
Saugumas. Taivane saugu. Prieš keletą metų Taivanas netgi pateko į saugiausių šalių topą, užimdamas garbingą antrą vietą (2015, Lifestyle9), o Taipėjus praėjusiais metais pagal kriminalinį saugumą nusileido tik Abu Dabiui ir Miunchenui bei liko trečioje vietoje (2017, Numbeo.com). Galiu tik patvirtinti, kad kriminaliniais nusikaltimais šalis negarsėja ir tai jaučiasi, čia nebaisu ir vienai naktį po šurmuliuojantį turgų ir kažkur rajonuose be tikslo klaidžioti.
Maistas pigus ir skanus. Kiekvieną kartą grįždama iš naujos šalies parsivežu naujų idėjų gaminimui. Taivanas buvo ne išimtis ir netgi pranoko visus skonio receptorių lūkesčius.
Čia maisto mylėtojų rojus. Kiekvienas, net nedidelis miestas turi naktinį turgų, kuris nuo saulėlydžio jau kvepia iš toli. Na, gerai, kartais ir dvokia iš dar toliau, mat vienas populiariausių gatvės patiekalų taip ir vadinasi – dvokiantis tofu (stinky tofu). Nors yra skanus patiekalas, smirda siaubingai ilgai neplautomis kojinėmis.
Bet be jo daugiau kaip ir niekas ten nesmirda, o patiekalų įvairovė milžiniška, pradedant garsiuoju austrių omletu ir baigiant populiariais jūrų gėrybių patiekalais, kepta mėsa ir įvairiais gyvūnų organais (taivaniečiai nemėto paskersto gyvūno organų, todėl galima rasti ir kepenų, ir anties liežuvių).
Net desertų jie turi tokių egzotiškų ir neįprastų, kaip saldžių bulvių rutuliukai, saldi sriuba su taro ir dar šimtu kitų saldžių ingredientų, tokių kaip raudonos pupelės, kurios kone visur ir su viskuo. Yra ir krakmolingų ir tekstūra į guminukus panašių iš Japonijos kilusių mochi su įvairiais įdarais. O kur dar firminis Taivano ananasinis pyragėlis, kuriuo jie taip didžiuojasi.
Taivanas nebūtų Taivanas ir be savo arbatos, jos čia daugiau nei pas mus kavos. Ir oolong, ir žalia, ir boba vadinama arbata su tapijokos burbuliukais (bubble tea), kurios ir atsigeri, ir pavalgai. Ji populiari ir su šviežiomis vaisių sultimis ar tiesiog su pienu ir cukrumi. Arbatinės ant kiekvieno kampo, tad iš troškulio mirti neteks. O gal tiesiog norit paragauti braškių skonio bulvių traškučių ar arbatoje ir grybų sultinyje virtų kiaušinių? Viso to ir dar daugiau galima rasti šioje mažoje skanioje saloje.
Taivanas – ir gamtos, ir miestų mylėtojams. Taivano salos vakarai – tai lyguma ir tankiai apgyvendinti miestai su Ramiojo vandenyno skalaujama pakrante, džiunglėmis, miškais ir nacionaliniais parkais. O šalies rytuose pūpso nuostabaus grožio kalnai.
Sala mažesnė už Lietuvą, taigi nuo milijoninės kosmopolitiškosios ir išsivysčiusios sostinės iki visiškos ramybės laukiniuose paplūdimiuose ar kalnų apsupties – vos valanda kita kelio. Tai ar ne puiki vieta ieškantiems kontrastų? O gal tiems, kas nori visko viename? Bet kuriuo atveju Taivano gamta ir nacionaliniai parkai (jų čia yra 9) nepalieka abejingų.
Taroko Gorge nacionalinis parkas su galingu kalnų masyvų taip pavadintas dėl čia gyvenančių Truku aborigenų genčių, o jame esantį 3 kilometrų aukščio kalnyną sudarė Filipinų vandenyninė ir Euroazijos žemyninė plokštės, susidūrusios maždaug prieš 4 milijonus metų.
Čia tekanti Liwu upė kasmet gilėja bei ir taip jau gana aukštos ją supančios kalkakmenio sienos vis auga maždaug po 0,5 cm per metus. Upės kanjonas ilgas ir atimantis žadą. Žinoma, parko fauna ir flora irgi įspūdinga, galima pamatyti Taivano juodųjų meškų, šernų, makakų, gyvačių ir dar daugybę kitų kalnų miško gyventojų.
O kur dar vienu gražiausiu pripažintas dviračių takas aplink didžiausią Taivano ežerą (Sun Moon Lake) ar Alishan nacionalinis parkas su tūkstantmečius skaičiuojančiais Taivano kiparisais ar nuostabiais saulėtekiais nuo viršukalnės. Saloje šviečiant saulei galima degintis ant baltutėlio ar ant vulkaninės kilmės blizgaus juodo smėlio, nemėgstantiems smėlio galima vartytis ant uolėtos ar akmenimis nusėtos pakrantės. Visi ras tai, ko ieško, todėl nenuostabu, kad Taivaną renkasi ir kalnų bei gamtos mylėtojai, ir banglentininkai, ir istorijos mylėtojai ar tiesiog neturistinių vietų pasiilgę solo keliautojai.
Vietinių gerumas ir paslaugumas. Nenustebkite, jei nepažįstami taivaniečiai jus pavaišins tiesiog gatvėje ar pakvies prisijungti prie jų arbatos pertraukėlės. Nenustebkite, jei jie jumis rūpinsis ir domėsis, iš kur jūs ir ar viskas gerai. Ir nebijokite su jais bendrauti – na, nebent trukdo kalbos barjeras (anglų kalbos nemokėjimas yra turbūt vienintelis Taivano trūkumas, bet ir tas įveikiamas su šiuolaikinėmis technologijomis).
Vietiniai yra neapsakomo draugiškumo ir nuoširdumo žmonės bei labai labai mandagūs, todėl niekada nesistumdo ir neburba metro ar traukiniuose net piko metu, visada sveikinasi ir dėkoja.
