Skamba neįprastai? Šią vasarą projektas „Klimatosūkis“ keturiems jaunuoliams suteikė galimybę apsilankyti laukinės gamtos stovyklose. Iš pradžių pažinti vietines gamtos vertybes, o tuomet – pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus tam, kad vėliau tam tikra buveinė ar rūšis galėtų klestėti.
Pirmoji stovykla visiškai vasaros pradžioje įvyko Bulgarijoje, Strandžos nacionaliniame parke, kur gali rasti pakankamai aukštų kalvų, pajūrio augalijos, užliejamų pievų, uolėtų skardžių, į jūrą įtekančių upių ir nedidelių krioklių.
Keturiems jaunuoliams suteikė galimybę apsilankyti laukinės gamtos stovyklose.
Strandžos parke viešėję Vilniaus universiteto biologijos studentai Ugnius Paliukėnas ir Martynas Balsys patys leidosi į jiems nematytų rūšių paiešką – šio parko kalvotuose, mišku apžėlusiuose skardžiuose auga vienintelis Europoje laukinis rododendras- Rhododendron ponticum.
Vaikinai šiame parke rado ir gėlavandenį upinį krabą, stebėjo delno dydžio žygius (vabalus), dvokiančius grybus.
Strandžoje vyksta keisti dalykai
Savaitė Strandžos nacionaliniame parke prasidėjo ekskursijomis po miškus, kalvas ir paplūdimį. Stovyklos organizatoriai (Strandžos nacionalinio parko gidai) dalinosi savo rūpesčiais, kaip sunku išsaugoti laukinę Bulgarijos pakrantę – į šėlstančios Juodosios jūros pakrantes nuolat taikosi stambūs viešbučiai ir spa centrus čia įsivaizduojantys verslininkai.
Stovykla leido dalyviams, atvykusiems iš 6 šalių patirti ne tik vieno didžiausių Bulgarijos nacionalinio parko gamtos grožį, tačiau ir archaiškas vietines tradicijas.
Šiame Bulgarijos regione – prie pat Turkijos sienos, išlaikyta senoji Nestiniari tradicija – tai šventė, švenčiama birželio 3-ią dieną, sujungianti senąsias tradicijas ir krikščionybės ritualus. Bulgari ir kelių kitų senųjų kaimų gyventojai, mušdami būgnus, ilga procesija juda link šventųjų šaltinių. Procesijoje nuolat nešami ir šventųjų paveikslai, kurių yra svarbiausias pagrindinių vakaro įvykių atributas.
Čia pat prie šventųjų šaltinių bulgarai susikimba į ilgą kelių sluoksnių ratą ir šoka – šokių žingsniai yra greiti ir juos išmokti „naujokui“ nėra taip lengva.
Vakare vyksta reginys, į kurį pažiūrėti smalsuoliai atvyksta iš visos Bulgarijos – miestelio centre išskirstomos žarijos ir kaimo vyresnieji, daugiausia – moterys – basomis kojomis šoka ant žarijų mušant duslius būgnus, orą skrodžiant šaižioms dūdmaišio melodijoms. Rankose jos visuomet laiko šventųjų paveikslus.
Po tokių reginių stovyklos dalyviai sugalvojo šūkį „Strandžoje vyksta keisti dalykai“ („Strange things happen in Strandzha“) .
Bulgarijos nacionalinis parkas knibždėte knibžda gyvybe
Toliau stovykloje jaunuoliai sužinojo apie atsargų būdą „išimti“ iš miško medžius. Strandžos nacionaliniame parke medžiai nėra kertami – miškininkai atsargiai nuskuta žievę maždaug metrą aukščiau virš šaknų ratu – ir medis apmiršta, kol galiausiai – visiškai nudžiūva.
Visų pirma tai tokiu atveju nekeliamas triukšmas ir darbai vyksta tyliai. Taip medžiai nudžiovinami ne dėl medienos, o dėl to, kad neužstotų šviesos šaltinio kitiems medžiams, dažniausiai – seniems ąžuolams.
„Kelionė į Bulgariją buvo tikriausiai viena smagiausių mano gyvenime, – sakė vienas iš stovyklos Jaunųjų Ambasadorių, Martynas Balsys. – Kelionė traukiniais iki Strandžos gamtos parko jau buvo didžiulis nuotykis, o tai, kas laukė Strandžoje – net sapne nebūčiau susapnavęs.
Tai nuostabi, kalvota ir labai miškinga vietovė, net neabejoju, kad senovės lietuviai tokią vietą pavadintų Dievų mišku. Ten knibždėtre knibžda įvairiausių gyvybės formų – upeliuose rangosi bent kelios žaltinių šeimos gyvačių rūšys, kurkia įvairios varlės, dieną virš galvos skraido įvairiausi paukščiai, o naktį – šikšnosparniai. Mane labiausiai nustebino sekliuose upeliuose gyvenantys krabai ir 4-5 cm dydžio žygių šeimos vabalai.“
Kelionė į Bulgariją buvo tikriausiai viena smagiausių mano gyvenime.
Martynas prisimena, jog didžioji Strandžos parko dalis apaugusi ąžuolais ar bukais, t.y. plačialapiais lapuočiais, kurie sukuria unikalų mikroklimatą.
„Nors saulė intensyviai kaitino, tačiau po tokių medžių laja neretai norėjosi ir megztinį užsivilkti. Tankiai apaugusiuose miškuose auga ir vienas gražiausių augalų – Pontinis rododendras.
Tiesa, šis krūmas natūraliai Strandžoje auga tik iki 40 km atstumu nuo jūros pakrantės. Bet tikriausiai niekas taip nesužavėjo, kaip laukinis Velekos paplūdimys. Kai lankėmės jame, krantą talžė keletos metrų bangos – vaizdas įspūdingas!“, – sakė M. Balsys.
Šios stovyklos metu dalyviai vieną dieną dirbo savanorišką darbą – šalino žolynus ir krūmus nuo nesenai pasodintų ąžuoliukų, kad šie galėtų augti ir stiprėti.
„Be nuostabios gamtos mane sužavėjo ir vietinių žmonių tradicijos – vadinami ugnies šokiai, kur žmonės šoka ant dar vis žaižaruojančių žarijų. O ir bulgariški liaudies šokiai labai smagūs ir įtraukiantys į bendrystę, ten visi šoka kartu, susikibę už rankų, kas galbūt kiek skiriasi nuo lietuvių, kurie įpratę šokti porose. Iš kelionės grįžau pilnas įspūdžių ir naujų žinių!“ – M.Balsys prisiminė ir įspūdingas senąsias Bulgarų tradicijas.
Per Slovakijos karščius – ruošti perimviečių urvinėms kregždėms
Prabėgus didžiajai daliai vasaros kiek mažesnę stovyklą suorganizavo slovakai, labai netoli Vengrijos sienos, Velky-Lel saloje, ant Dunojaus upės kranto, nevyriausybinės orgazacijos „BROZ“ valdomoje ekologiškame ūkyje „Ekofarma“.
„Dalyvavimas stovykloje, skirtoje biologinės įvairovės temai klimato kaitos kontekste, buvo praturtinanti patirtis, o geriausia visos šios stovyklos dalis – sutikti žmonės, – sako stovykloje dalyvavęs jaunasis ambasadorius iš Lietuvos, Rokas Zemlickas. – Apsuptas bendraminčių, žmonių, kuriems yra artimos ir svarbios aplinkosaugos, klimato kaitos, tvarumo idėjos, gali geriau suvokti, kad galbūt visgi žmogus ras išeiti kaip pagerinti savo santykį su gamta.“
Dalyvavimas stovykloje, skirtoje biologinės įvairovės temai klimato kaitos kontekste, buvo praturtinanti patirtis.
Stovyklautojus svilino +34 ⁰ C karštis, tačiau liedami prakaitą net tris stovyklos dienas jie žygiavo į pakrantę kapoti ir karpyti krūmų. Palikus tik styrančius kamienus atsivėrė smėlėtas status skardis, kuriame kitą pavasarį įsikurs urvinės kregždės. Jos čia aptiktos jau anksčiau, tačiau skardžiui užžėlus, persikėlė į kitą Dunojaus pusę ir peri tik Vengrijos teritorijoje.
Stipresnis ryšys su gamta – prisilietus prie jos gyventojų ir savo akimis pamačius egzistuojančias problemas
„Per paskaitas apie vabzdžių apdulkintojų vaidmenį ekosistemoje ir būtent šiose Velky-Lel salos pievose, nerimą dėl klimato kaitos ir praktines išvykas įgavau gilų supratimą apie sudėtingą klimato kaitos ir biologinės įvairovės ryšį.
Ši stovykla man buvo apie gilesnio ryšio su gamta ir jos gyventojais, įskaitant ir žmogų, kūrimą. Išsinešu jausmą, kad aš galiu padaryti daug gamtos labui ir jaučiu atsakomybę ją apsaugoti. Tai buvo įkvėpimo ir įgalinimo savaitė – žingsnis tvaresnės, bendruomenškesnės, atskingesnės ateities link, gamtos ir savo paties atžvilgiu,“ – grįžęs iš stovyklos sako R. Zemlickas.
Iš tiesų pažinus konkrečią teritoriją, jos vertybes, galbūt net gyvai stebint rečiausias rūšis, lengviau suvokti mūsų, žmonių daromą žalą ir veiksmus, kuriuos turėtume keisti.
Savanorystė dirbant lauko darbus, kaip atlygis teritorijos šeimininkams ar nacionaliniam parkui už galimybę pasisvečiuoti laukinės gamtos apsuptyje, tapo viena iš projekto „Klimatosūkis“ / „Game On“ veiklų, joje dalyvavusiems suteikusių stipriausių įspūdžių.
Iš viso projekto metu buvo surengtos 4 stovyklos, kuriose dalyvavo nuo vos 10-ies iki 60-ies dalyvių. Jų metu buvo žieduoti reti paukščiai Rumunijos Chituc stotyje, įrengtos natūralios vadenį sulaikančios neapdirbtos medienos užtvankos Šumavos nacionaliniame parke Čekijoje ir atlikti jau aprašyti darbai Strandžos nacionaliniame parke Bultarijoje bei Velky-Lel saloje Slovakijoje.
