– Esate minėjusi, kad 2016 m. Europos Sąjungoje buvome vieni iš lyderių pagal turizmo augimą. Kokie skaičiai buvo pernai? Kiek tų turistų į Lietuvą atvyko?
– Dabar jau galime kalbėti apie 2017 m. ir 2016 m. Iš tikrųjų 2016 m. mūsų augimas buvo beveik 10 proc. Užsienio turistų Lietuvoje lankėsi daugiau negu 1,5 milijono. Iš viso buvo daugiau negu 3 mln. turistų. Pusė jų buvo vietiniai, po savo šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai. Kita pusė buvo būtent užsienio turistai.
Jeigu žiūrėtume į ką tik pasibaigusius metus, 2017 m., tai be abejo lyderiais turbūt nebūsime, nes dabar kol kas turime dar tik devynių mėnesių apgyvendinimo įstaigų rezultatus. Vasario mėnesį turėsime visus.
Vertinant tai, kad mūsų oro uostas, pagrindinis šalies oro uostas, buvo uždarytas ir kelios avialinijos tam tikrą laikotarpį iš viso neskraidino į Lietuvą, tikrai mums sekėsi labai neblogai. Per devynis mėnesius Lietuvoje turėjome 1,3 mln. užsienio turistų, bet laukiame visų metų rezultatų. Tikrai manau, kad būsime netoli 2 mln.
– Tai 3 mln. užsienio turistų – realu?
– Be abejo, realu. Tam reikia, mano nuomone, kiekvieno iš mūsų pastangų. Jeigu kiekvienas iš mūsų taptume Lietuvos turizmo ambasadoriumi, tai tikrai tai lengvai padarytume. Tai reiškia, kad reikia tiesiog norėti pasikviesti tuos užsienio turistus į savo šalį, dalintis pozityvia informacija, gražiomis nuotraukomis, pasakojimais iš lūpų į lūpas.
Visada, kalbėdama būtent apie tuos 3 mln. turistų ir sakydama, kad tai yra tikrai realu, prisimenu Islandijos pavyzdį. Būtent 2010 m. suvedus į paieškos sistemą „Google“ pavadinimą „Islandija“ didžioji dalis rodomos informacijos buvo neigiama. Tada Islandijos prezidentas paskelbė Islandijos valandą ir paprašė visų Islandijos gyventojų, visų Islandijos draugų, gyvenančių užsienyje, dalintis pozityvia informacija, pozityviomis istorijomis apie šalį.
Ir ką jūs galvojate? Po savaitės jau buvo beveik 2 mln. istorijų būtent apie šią šalį. Islandai filmavo filmukus, kvietė užsienio turistus atvykti. Jeigu turistams nebūtų kur apsistoti, jie siūlė apsistoti jų namuose. Įsitraukė visa šalis, visa bendruomenė. Iš tikrųjų turistų skaičiai pradėjo augti dviženkliais procentais kasmet. Kaip žinome, Islandija yra viena iš labiausiai lankomų šalių.
Iš tikrųjų ir šiuo atveju nereikėtų galvoti, kad viena ar kita biurokratinė įstaiga taip padidins Lietuvos žinomumą, kad šalį užplūs turistai. Ne, tai galime padaryti kiekvienas iš mūsų. Mes labai prašome ir labai laukiame būtent tokio noro pristatyti pasauliui savo šalį pozityviai, gražiai.
Iš tikrųjų turime labai daug dalykų, kuo galime didžiuotis. Pati, kuo daugiau keliauju po kitas šalis, tuo labiau matau, kad iš tikrųjų esame išskirtiniai. Tikrai galime pritraukti dar daugiau turistų.
– O kaip būtų su mūsų infrastruktūra, jei 3 mln. staiga atvyktų į Lietuvą? Ar turėtume, kur apgyvendinti, kuo pavalgydinti?
– Pirmiausia, tai 3 mln. tikrai vienu metu neatvyks, bet, jeigu žiūrėtume, pavyzdžiui, 2016 m. viešbučių apgyvendinimo skaičius, tai matytume, kad mūsų viešbučių vidutinis metinis užimtumas yra daugiau nei 50 proc. Vadinasi, tikrai turime galimybių priimti daugiau turistų. Šie metai bus viešbučių bumo metai. Laukiame 20 viešbučių projektų. Tiek Vilniuje, tiek kurortuose. Apgyvendinimo vietų skaičius tikrai auga ir tikrai problemų dėl tos struktūros nebūtų.
Vienas iš mūsų pagrindinių iššūkių yra sezoniškumas ir regioninė atskirtis. Mes prisistatydami pasaulyje, darydami įvairiausias kampanijas save bandome pristatyti ir esame tuo tikri, kad Lietuva yra puiki šalis keliauti visais metų laikais, tiek žiemą, tiek vasarą, tiek rudenį, tiek pavasarį. Klimatas puikus aktyviam turizmui – tiek dviračiams, tiek pasivaikščiojimams, tiek žiemos pramogoms. Jeigu paskirstytų tie turistai visais metų laikais, tikrai problemų nebūtų.
