Nuo Palermo iki Monrealės – vos dešimt kilometrų, todėl ant Kaputo kalno įsikūrusį miestą pasiekti nebus sudėtinga ir automobiliu, ir motoroleriu, net autobusu – čia netrūksta nuo didmiesčių šurmulio pavargusių ir atokesnės, tačiau ne ką mažiau žavingos vietos atostogoms ieškančių turistų.
Monrealė viešnagės Sicilijoje planuose atsirado spontaniškai, pakeliui į Palermą, kai drauge su iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ komanda riedėjom link Izolos delle Feminės paplūdimio, kur ketinom stebėti nuostabų saulėlydį.
„Privalome bent trumpam čia užsukti, jūs turite pamatyti nuostabiąją katedrą“, – kartojo čia ne kartą lankęsis, kelionėje mus kuravęs Donatas.
Tokių katedrų, bažnyčių, kokias turi Sicilija, o ir visa Italija – galima tik pavydėti. Didingos, puošnios, dvelkiančios istorija ir viena už kitą įspūdingesnės, su tuo nesutikti būtų sunku.
Todėl ištaikę dienotvarkėje valandžiukę kitą užkilome į kalną, stūksantį greta alyvmedžiais, apelsinais ir migdolais garsėjančio La Conca d‘oro slėnio.
Monrealės centras – nedidelis ir jaukus, nors mieste gyvena nei daug, nei mažai – apie 38 tūkst. gyventojų, kiek daugiau nei mūsų Marijampolėje. Centre akį traukia pagrindinė aikštė, kurioje sicilietiškus suvenyrus atvykusiems siūlo prekybininkai, spalvingos kavinukės. Čia netrūksta nei gyvos muzikos garsų, nei skambių pokalbių – oi mėgsta italai garsiai, manieringai tarpusavyje kalbėtis!
Netrūksta ir judesio – aplink zuja ne tik turistai ir tarp jų nardantys motoroleriai, gatvės pilnos vietos vaikų, kurie čia prisigalvoja savų žaidimų. Vienas jų, prisipažinsiu, kiek nustebino. Apžiūrinėjant sicilietiškos keramikos dirbinius vieno jų vos neišmečiau iš rankų – gatvėse pasigirdo šūviai. Pykšt, pykšt! Nejaukiai apsidairiau, bet nieko. Po akimirkos – vėl. Prieš akis iš vienos gatvės į kitą pasileido vaikai. Tuomet vėl – pykšt!
„Kas čia vyksta?“ – atsargiai paklausiau parduotuvėlės pardavėjo. O jis – „tai čia vaikai šaudosi, žaidžia“, sako ramiai, beveik nepakėlęs žvilgsnio. Na... gerai. Tokie tie mažųjų sicilietiški žaidimai, pagalvojau.
Gatvėse praeiviai valgo ledus, geria vyną, kažkas greta ant suoliuko skaito knygą, dar tolėliau – flirtuoja į pasimatymą atėjusi porelė. Veiksmas sukasi ir aplink fontaną, kuris stūkso tiesiai priešais pagrindinį, lankomiausią Monrealės objektą – XII amžiaus katedrą.
Šiandien ši katedra vadinama vienu didingiausių išlikusios normanų architektūros pavyzdžių. Ją statyti buvo pradėta dar 1166 metais ir iškilo iki 1174-ųjų, netrukus šalia buvo ir prijungtas Benediktinų vienuolyno ansamblis. Vienuolių miegamieji ir choras dar ir šiandien laikomas vienu gražiausių Italijoje.
Kaip ir ne ką įspūdingesnė ir pati katedra – žavinti ne tik savo fasadu, bet ir vidumi, šis išties palieka neišdildomą įspūdį. Viduje – gana tamsu, tačiau 18 kolonų, sienos, lubos – viskas dekoruota aukso spalvos piešiniais, kuriuose atsispindi bizantiškos XII a. mozaikos, freskos, vaizduojančios Senąjį ir Naująjį Testamentus.
Tačiau labiausiai akį traukia pagrindinis, centrinėje navoje virš altoriaus lubose išpieštas didžiulis Kristaus paveikslas – jos aukštis siekia 7 metrus, o plotis – net 13 metrų. Kristaus atvaizdas katedroje matomas beveik iš visų pusių, todėl kartais sakoma, kad jis tarsi stebi čia atvykusius.
Ne ką mažesnį įspūdį palieka ir galimybė užsikelti ant katedros stogo – nuo jo atsiveria ne tik vienuolyno kiemas, bet ir dalis Monrealės, kalnai, Palermas, jūra tolumoje. Pakilus ant stogo čia yra kur pasivaikščioti, ir kur pasidairyti – nenuostabu, kodėl 2015 metais katedra buvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
Dar prieš beveik tūkstantį metų Monrealė buvo eilinis kaimas, kurį normanų karaliai buvo pavertę medžioklės kurortu. Tuomet čia iškilo rūmai, o vėliau ėmė kurtis gyvenvietė, čia apsistojo nemažai benediktinų, Monrealėje apsigyveno Sicilijos vyskupas.
Šiandien šis miestas dvelkia tradicine sicilietiška dvasia, gyvenimas čia verda kaip ir visur kitur, tačiau judesio – mažiau nei salos sostinėje. Todėl Monrealė patiks tiems, kurie ieško atokesnės poilsio oazės. O viešint Palerme čia bent pusdieniui užsukti tiesiog būtina.
Sicilijoje 15min lankėsi iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ kvietimu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Garbės konsulas Palerme A.Palmigiano – apie meilę Lietuvai, vyrų požiūrį į madą ir keptą duoną
- Palermo princas B.Tortorici Montaperto: apie aristokratišką gyvenimą, meilę menui ir sūnėną Lietuvoje
- Politiką į vyndarystę iškeitęs Sebastiano Di Bella vynuoges Sicilijoje kojomis trypė nuo 5-erių
- Palermo šefo Domenico Basile receptas: sicilietiški makaronai su baklažanais ir rikotos sūriu
