Daugiau informacijos apie projektą „Tikslas – Amerika“ ir jo dalyvių tikslus informaciją rasite čia.
Tai reiškė, kad laivas netrukus švartuosis prie Elio salos, kuriame buvo įkurdintas imigrantų registracijos punktas, priblokšdavęs lietuvius savo masteliais.
Pastatas didingas ir dabar – jame šiuo metu įrengtas muziejus, į kurį patenkama laiptais. Atvykę lietuviai tuo metu net neįtardavo, jog jau lipant jais prasideda tavo medicininė apžiūra: jei pareigūnui pasirodydavo, kad lipi it sirgdamas, tavo kelionė šioje šalyje galėjo baigtis vos pasiekus jų viršų.
Muziejuje apstu istorijų apie išskirtas šeimas – kai vienas tėvų ar vaikų būdavo nedelsiant atgal laivu išsiunčiamas iš JAV...
Ne tokie paliegę atvykėliai, kurių sveikata vis dėlto suabejota, gydyti šalia esančioje Elio salos ligoninėje (ji šiandien apleista, po imigrantų nuotraukomis papuoštas sales leidžiama vaikščioti tik su šalmais).
Nepaisant nebūtinai rožėm klota ateitimi arba net galimu išsiuntimu atgal po už visas santaupas įsigytos kelionės laivu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje į JAV taip atvyko šimtai tūkstančių lietuvių.
Kaip projekto „Tikslas – Amerika“ dalyviams pasakojo dažnas jų palikuonis, iš Lietuvos vyrai dažniausiai išvykdavo dėl neviliojusios perspektyvos – tapti carinės rusų armijos dalimi. Šiuo metu Elio salos imigracijos muziejuje galima pamatyti ir lietuviškų eksponatų, pavyzdžiui, pono Degučio užsienio pasą, lietuvių citatas.
Nemaža dalis lietuvių, tuo laikotarpiu atvykusių į JAV, Lietuvoje buvo ūkininkais, JAV dirbdavo pramonėje, taip pat itin „juodus“ darbus gyvulių skerdyklose ar anglių šachtose. Toli gražu ne visi jie mokėjo skaityti ir rašyti, ką jau kalbėti apie anglų kalbą. Tai buvo viena priežasčių, kodėl jie telkdavosi bendruomenėmis ir savo sunkiai uždirbtus pinigus investuodavo į tuomet jiems bendruomenę, reiškusių bažnyčių statybas bei visuomeninių organizacijų būrimą.
Viena jų – 1886 m. Jono Šliūpo įsteigtas „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“, kurios pastatą ir dabar galima aplankyti Niujorke, Manhatane. Jis tuoj bus restauruotas. Anuomet ten spaustos knygos, susivienijimo leistas laikraštis „Tėvynė“ yra vienas seniausių ir ilgiausiai Amerikoje ėjusių lietuvių laikraščių, šiuo metu pastate yra spaudinių archyvas, galerija, vyksta susibūrimai, pavyzdžiui, Jono Meko filmų peržiūra.
Antroji banga – išsilavinę inteligentai
Skaudi mūsų tautos patirtis lėmė, kad Amerika greit tapo prieglobsčio vieta Antrojo pasaulinio karo metais šalį palikusiems žmonėms. Tik skirtumas nuo pirmosios lietuvių bangos buvo tai, kad tuo metu gimtinę paliko nebe neraštinga visuomenės dalis, bet inteligentija.
Vienas jų – katastrofinio modernizmo atstovas rašytojas Antanas Škėma, sukūręs į lietuvių literatūros istoriją įėjusią „Baltą drobulę“, kurios pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku Niujorko viešbutyje.
Vietos lietuvių padedami „Tikslas – Amerika“ dalyviai pateko į ir šiuo metu veikiantį prabangų „Roosevelto“ viešbutį, kuriame dirbdamas A.Škėma, Niujorko lietuvių pasakojimu, ir sukūrė šią autobiografiniais motyvais paremtą knygą.
Niujorke lietuviškų vietų labai gausu, tad kur kelionė prasidėjo, ten ji ir baigsis: spalio pradžioje, prasukę ratą po dešimt kitų valstijų, projekto dalyviai Niujorkui skirs dar keletą dienų.
Pribloškiančios didybe ir grožiu lietuvių bažnyčios
„Nors projektui ruošėmės ne mėnesį ir ne du, tačiau vis tik realybė pranoko lūkesčius“, – sakė projekto dalyvė Aistė Žemaitienė.
Pasak jos, nustebino, kad paveldo čia bus šitiek daug ir tokio didingo.
„Pavyzdžiui, lietuvių bažnyčios – štai Niu Britene, Konektikute, Šv. Andriaus bažnyčia, kuri, deja, galbūt bus uždaryta per ateinančius kelerius metus, tiesiog pribloškė savo dydžiu ir grožiu – vienas pastatų, kur įėjus į vidų nevalingai išsprūsta žodis „neįtikėtina“. Šią bažnyčią Amerikos lietuviai vadina vizualiąją bažnyčia, kur viskas nutapyta ir įrengta taip, kad tuo metu beraščiam žmogui viską būtų galima parodyti – evangelistus, Kristaus gyvenimo scenas ir kita“, – sakė A.Žemaitienė.
Lietuviškas bažnyčias projekto „Tikslas – Amerika“ dalyviai aptiko ir daug kitų vietų Konektikuto, Rodailendo, Masačusetso valstijose. Štai Konektikuto valstijoje net 0,8 proc. žmonių savo kilmę nurodo lietuvių kilmę – daugiausia JAV, todėl daugybės pašventusių save sunkiems darbams JAV ir iš menkų algelių surentusių šiuos didingus pastatus žmonių kadaise akivaizdžiai būta daug.
Nors bažnyčių praeitis įspūdinga, ateitis liūdna – dalis jų nebefunkcionuoja kaip lietuvių bažnyčios. Nemažai jų perduota kitoms tautybėms (štai Vilniaus Aušros Vartų Marijos bažnyčia Vusteryje perduota vietnamiečių katalikams, kur, anot bažnyčioje sutikto jų kunigo, sekmadieniais susirenka du tūkstančiai tikinčiųjų), dalis jau išvis nebe bažnyčios – uždarytos ir pritaikytos kitai paskirčiai.
Miesto, kuriame krepšinis „išrastas“, muziejuje galima daug sužinoti apie šią sporto šaką, pavyzdžiui, kad savo gyvenimo pradžioje žaidėjai turėdavo žaisti ... narvuose, kad kamuoliu nepataikytų žiūrovams į galvas.
Yra tokių, kur įrengti net butai. Tačiau pamatyti tokias vietas, kaip Viterberio lietuvių rajonas, kur yra ne tik bažnyčia, bet ir milžiniška mokykla, puošta lietuviškais užrašais ir vyčiais, kiti lietuvių pastatai, o kiek atokiau – ir lietuvių kapinės su trispalviais vartais – vis dar įspūdinga.
Vis tik nebūtina keltis atgal šimtą metų, kad artimas pavardes pamatytum kad ir Masačusetse. Springfildo krepšinio muziejuje galima rasti įrėžtas Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Sendos Berenson Abbott (litvakės, kartais teigiama, kad net moterų krepšinio pradininkės) pavardes. Čia yra Š.Marčiulionio sportiniai marškinėliai, A.Sabonio citata prie įėjimo.
Miesto, kuriame krepšinis „išrastas“, muziejuje galima daug sužinoti apie šią sporto šaką, pavyzdžiui, kad savo gyvenimo pradžioje žaidėjai turėdavo žaisti... narvuose, kad kamuoliu nepataikytų žiūrovams į galvas.
Moterų vienuolyne Putname – it namuose
Nors visose lietuviškose vietose projekto dalyviai vietinių lietuvių būdavo sutinkami neįtikėtinai šiltai ir jie labai noriai pasakodavo apie savo tėvų ar senelių nuveiktus darbus, įsteigtus klubus, laikytus restoranus ar net pasirašytą Vasario 16-osios aktą, tačiau savanoriai net neįtarė, jog netrukus atsidurs kaip namie.
Tai nutiko Putnamo vienuolyne, Konektikute, kuriame gyvena Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserys. Vienuolynas labai jaukus, turi didelę lietuvišką biblioteką, lietuvybės muziejų, lietuviškas kapines ir net pilį.
Sesuo Ignė Marijošiūtė pasakojo, kad šalia vienuolyno suręsta iš akmenų pilis buvo čia dirbusio kunigo, rašytojo, ateitininkų federacijos dvasios vadovo, Štuthofo kančias ištvėrusio Stasio Ylos darbo vaisius. Ji sukurta Mindaugo karūnavimo 600 metinėms, mistiškai pastatyta aplink miške rastą didelį akmenį ir primena Mindaugo karūną.
„Seserys, kurių šiuo metu likusios vos penkios, yra lietuvės, puikiai kalbančios ir lietuviškai, ir angliškai. Vienuolyne, kuriame yra ir Kazio Varnelio įrengta koplyčia, ir kitų lietuvių menininkų darbai, buvo taip gera, kad nesinorėjo išvykti, bet prieš akis „Tikslas – Amerika“ laukė dar daugybė neatrastų vietų, tad jie pasuko Bostono link“, – pasakojo Augustinas Žemaitis, projekto „Tikslas – Amerika“ sumanytojas.
Priešais vienuolyną yra Amerikos lietuvių kultūros archyvas, kur – garsių Amerikos lietuvių menininkų darbai, ir, kaip savanoriams pasakojo šeimininkai, lankosi ir amerikiečiai. Tiek vienuolynas, tiek archyvas atviri visiems norintiems.
„Tikslas – Amerika“ nuotykius ir į interaktyvų žemėlapį įtraukiamas vietas galima matyti feisbuko paskyroje „Gabalėliai Lietuvos“.
Interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis lietuvių ir anglų k. turi būti baigtas iki 2017 m. gruodžio 1 d.
