Kelias nuo Joniškio iki Skilvionių kaimo dailiai išasfaltuotas. Automobilių nedaug, todėl puikiai tinka dviračiams ar riedučiams. Už kilometro nuo miesto ribos – sodyba. Nėra jokios informacinės nuorodos, tačiau šalia gyvenamo ploto matosi kapinių fragmentai.
Privažiavus porą šimtų metrų žvyrkeliu, pasveikina akmuo su Dovydo žvaigžde. Vakaro saulėje tamsuoja daugybė didesnių ir mažesnių pusapvalių akmeninių plokščių. Visos nusuktos viena kryptimi.
Vakaro saulėje čia galima ir senu mygtukiniu telefonu pagauti mistiškų vaizdų. Viskas lyg ir paprasta – akmuo, žolė, medis. Bet tuo pačiu tarsi sustoja laikas. Vieni sako, kad čia nėra nieko mistiško – tai tik paprastos kapinės.
Bet telefonas „galvoja“ kitaip. Jis išsijungia, vos pabandžius fotografuoti didžiausius antkapius pačiame kapinių gale. Vėliau telefonas stebuklingai atsigauna ir vėl puikiai fotografuoja.
Na, gerai, nėra čia jokių antgamtinių dalykų. Tiesiog maža sena baterija nepakelia ilgai įjungtos kameros. Ir šios kapinės atokiau nuo Joniškio atsirado visai ne mistiniu būdu. 1797 metais žydai gavo leidimą pasistatyti sinagogą, o drauge gavo sklypą kapinėms.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus specialistas Darius Vičas mano, kad taip gerai išlikusių žydų kapinių retai kur rasi: „Dažnai atvyksta šios tautos atstovai ir nori čia surasti savo artimųjų kapus. Tai savotiškas turizmo objektas.“
Joniškio istorijos žinovas pasakoja, kad kapinėse yra išlikusių įvairių formų rausvo, pilko, juodo tašyto granito, betono antkapinių paminklų, daugiausiai su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų kalba, keletas mūrinių laidojimo rūsių. Seniausias antkapinis paminklas datuojamas 1806 metais.
Iš istorijos šaltinių žinoma, kad 1797 m. Joniškio valdytojo grafo Platono Zubovo dvaro įgaliotinis mieste gyvenantiems žydams suteikė leidimą pasistatyti sinagogą ir paskyrė sklypą jų kapinėms.
Pagal judaizmo tradiciją, kapų išdėstymas ir antkapiai orientuoti Jeruzalės kryptimi. Antkapinį akmenį žydai ypač gerbė ir traktavo jį kaip ryšį su velionio dvasia.
Paminklinis akmuo hebrajų kalba yra vadinamas „maceva“.
Jis dažniausiai būna stačiakampio arba arkos formos, tačiau jų buvo ir sudėtingesnių formų. Kapinėse galima pamatyti keletą mažo namelio formos antkapinių statinių, kurie buvo pastatyti ant garbingų žmonių kapų.
Antkapinių paminklų dekoratyvumas ir sudėtingumas atspindėjo mirusiojo šeimos socialinę bei ekonominę padėtį. Kai kuriuose paminkluose yra iškalta šešiakampė Dovydo žvaigždė.
Kapinės savotiškai suskamba su Joniškio žydų paveldu. Mieste atkurtos ir visuomenės poreikiams pritaikytos dvi sinagogos – Raudonoji ir Baltoji.
1970 metais jos paskelbtos kultūros paveldu, tačiau ir po to dar ilgai čia buvo ūkinės paskirties patalpos, sporto salė. Apie restauravimą pradėta kalbėti tik 2007-aisiais, kai įgriuvo rytinis Raudonosios sinagogos fasadas.
Baltoji sinagoga pastatyta 1823 metais. Tai buvo prabangi sinagoga, kurios sienas puošė nutapyti muzikos instrumentai. Raudonoji buvo pastatyta kiek vėliau. Ji yra šiek tiek mažesnė ir kuklesnė.
