„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Punios šilo pasaka: einant gilyn į mišką, pasitinka vis kiti personažai

Prieš kelis kilometrus stovėjęs ženklas, jog šis kelias baigiasi akligatviu, nemelavo. Asfalto danga baigiasi ir toliau į mišką veda tik miško keliukas. Jo metrai taip pat suskaičiuoti. Tai tarsi civilizacijos pasaulio kraštas, nes prieš akis ošia Punios šilas. Didžiausia ir vertingiausia ąžuolų sengirė Lietuvoje bei vienas vertingiausių miškų Europoje.
Punios šilo Pasakų takas
Punios šilo Pasakų takas / „Nesėdėk namuose“ nuotr.

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ bei feisbuke

Tokiomis antraštėmis atvykusius į Punios šilą pasitinka prie automobilių aikštelės stovintys Nemuno kilpų regioninio parko informaciniai stendai ir tautiniais motyvais papuoštos medinės skulptūros, laikančios Punios šilo pavadinimą.

Šioje Nemuno kilpoje ošiančiame miške pabuvoti dar neteko, tačiau pirmoji pažintis bus trumpa. Tokio ilgio, kiek tęsiasi dar 2003 m. įrengtas Pasakų takas.

Jis yra vos 250 metrų ilgio, o informacijos apie jį internete tik tiek, kad net įspūdį sunku susidaryti.

Apie įdomias vietas keliautojai mėgsta dalintis informacija socialiniuose tinkluose, o kad Pasakų takas minimas ypač retai – šį tą pasako.

Neaišku, kiek ši vieta populiari vasarą, tačiau ankstyvą pavasarį čia ramu. Iš tolo matosi pamiškėje stovinti medinė močiutė su akiniais, didele nosimi ir kuodu ant galvos.

„Nesėdėk namuose“ nuotr. / Punios šilo Pasakų takas
„Nesėdėk namuose“ nuotr. / Punios šilo Pasakų takas

„Sugrįžk į močiutės pasaką“ – tokie išraižyti žodžiai lyg ir turėtų nuteikti maloniai, tačiau šiltų jausmų nei pati močiutė, nei šalia pritvirtinta informacinė lentelė, nesukelia.

Sunku išlikti objektyviam, kadangi pasakos niekada nepatiko, o čia teks susidurti su Raudonkepuraite, Egle žalčių karaliene, vilku, pupa ir net peliuku Mikiu. Jei pasakų personažai nesužavės, tai bent jau būsiu pabuvojęs Punios šile – bandau ieškoti pozityvumo pirmuosiuose žingsniuose.

Einant vis gilyn į mišką, pasitinka vis kiti personažai, kai kuriuos iš jų net ne iš karto atpažįstu. Kadangi pasakų knygų nemėgau, Pasakų takas primena tuos laikus, kai šiuos personažus matydavau per nespalvotą televizorių. Tokį, kurio kanalam perjungti prireikdavo replių, o kad praeitų ekrano mirgėjimas dažnai reikėdavo panaudoti ir smurtą.

Laikas ėjo, televizoriai patobulėjo, o personažai liko stovėti it užstrigę tame laike.

Kad ir koks nuoširdus buvo Punios girininkijos darbas rengiant Pasakų taką, dabar jis atrodo liūdnokai.

„Nesėdėk namuose“ nuotr. / Punios šilo Pasakų takas
„Nesėdėk namuose“ nuotr. / Punios šilo Pasakų takas

Gal sensta ne tik žmonės, bet ir personažai? O jei ir nesensta tai tikrai keičiasi ir tuo galima įsitikinti apsilankius Anykščių šilelyje įrengtame Praeities take, kur lankytojus pasitinka šiek tiek kitokie personažai.

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ bei feisbuke

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“