Tai – tradicinės komponuotės raketų bazė, kuri nuo kitų bazių skyrėsi tuo, kad prie įvažiavimo buvo mokomasis pulkas ir radijo ryšio dalinys.
Patekus į pagrindinę bazės teritoriją visų pirma pasitinka techniniai statiniai – transporto aptarnavimo garažai. Kiek toliau dešinėje kelio pusėje įrengti raketų surinkimo ir saugojimo požeminiai angarai.
Kairėje kelio pusėje turėjęs būti administracinis-gyvenamasis kompleksas visiškai sunaikintas.
Toliau stovi keturios raketų paleidimo aikštelės, kiekviena iš jų yra skirta paleisti dviem SS-4 (rusiško standarto R-12) taktinėm, vidutinio nuotolio balistinėms raketoms. Kiekviena raketa galėjo nešti 1-2,3 megatonos branduolinę galvutę iki 2000 km atstumu.
1978 metais pradėtas sistemingas SS-4 raketų keitimas SS-20 mobiliomis sistemomis (rusiško standarto RSD-10). Bazė buvo pritaikyta mobilioms raketų paleidimo sistemoms.
Bazės prieigose, keliose vietose, buvo atlikti matavimai, nustatytas vietos natūralus radiacinis fonas. Matavimo dieną jis buvo toks pat, kaip visoje Lietuvoje – 0,08-0,1 mikrosiverto per valandą.
Dozimetras buvo nustatytas, kad rodytų ne absoliutų dydį, o nuokrypį nuo aplinkos fono. Pirmas matavimas buvo atliktas radijo ryšio bunkerio viduje. Kaip ir įprasta, patalpoje 0,01 mikrosiverto per valandą didesnis.
Pagal objektų užterštumo matavimo metodiką, objektas laikomas užterštu, kuomet radiacinis fonas yra 50% ar daugiau didesnis už aplinkos foną.
Techninės zonos matavimai nedaug skyrėsi, radiacinis fonas didesnis 0,02 mikrosiverto per valandą.
Branduolinių galvučių saugojimo angaruose, o ypač jų prieigose, radiacinis fonas didesnis 0,04-0,06.
Tai – šiek tiek daugiau, bet nėra neįprasta. Didžiausias nuokrypis aptiktas raketų nešėjų saugojimo angare. Prietaisas rodė 0,14 mikrosiverto per valandą nuokrypį.
Pagal objektų užterštumo matavimo metodiką, objektas laikomas užterštu, kuomet radiacinis fonas yra 50 proc. ar daugiau didesnis už aplinkos foną. Šiuo atveju radiacija 140 proc. didesnė už aplinkinį foną (0,24 mikrosivertai per valandą).
Taigi, nors pavojinga riba nepasiekta, galima būtų teigti, kad požeminis raketų saugojimo angaras užterštas radioaktyviomis medžiagomis.
Truputį stebina, nes šiame angare, pagal reglamentą neturėjo būti radioaktyvių medžiagų, nes branduolinės galvutės buvo saugomos atskiroje saugykloje, o prie raketos nešėjos, pritvirtinamos tik prieš startą, paskelbus kovinę parengtį.
Tačiau panikai pagrindo nėra, nes higienos normų nustatyta 0,32 mikrosivertų per valandą riba, nepasiekta.
