Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Įdomu tai, kad įstabaus dailumo Gražionių dvaro sodybos (Radviliškio r.) praeitis yra tarsi ištrinta, o viskas, ką galima rasti internete, tėra kelių besikartojančių klaidingų faktų kratinys.
Iki šiol šis dvaras painiojamas su netoliese esančiais kito kaimo – Kalnelio Gražionių – dvarelio griuvėsiais. Populiariausiame Lietuvos naujienų portale ar „Vikipedijoje“ rašoma, kad Gražionių dvarą 2011 m. nusiaubė viesulas.
Tiesa ta, kad gamta tąkart nuskriaudė Kalnelio Gražionių kaimą ir ten rymojusį dvarelį, o ne kaimynystėje esantį Gražionių medinės architektūros brangakmenį. Stebina tai, kad dvarais ar apskritai Lietuvos istorija besidomintys asmenys šią klaidingą informaciją kartoja jau keliolika metų.
Per pastaruosius metus buvau pasiryžusi iškapstyti bent kažkiek Gražionių dvaro istorijos, todėl kreipiausi į tris rajone esančias įstaigas: Aukštelkų seniūniją (Gražionių dvaras yra šios seniūnijos teritorijoje), Aukštelkų biblioteką ir Radviliškio viešosios bibliotekos Kraštotyros-leidybos skyrių.
Vėliau sulaukiau atsakymų, kad „Radviliškio viešoji biblioteka jokio leidinio, kuriame būtų aprašytas šis dvaras, neturi“, „Aukštelkų bibliotekoje nėra jokios medžiagos apie šį dvarą“, o seniūnija į mano laišką visai nesureagavo.
Taip nieko nepešusi, vos pražydus alyvoms, vėl nutariau aplankyti man ramybės neduodantį Gražionių dvarą – gal bent šį kartą pavyks kažką sutikti ar prisibelsti.
Viskas, ką galima rasti internete, tėra kelių besikartojančių klaidingų faktų kratinys.
Vakar, kaip ir kaskart čia apsilankiusi, gėrėjausi Gražionių dvaro ponų namu, kuris primena medinę pilaitę, jo dydžiu ir gausia išlikusia autentiška fasado puošyba.
Kol dairiausi į šį meno kūrinį, prie kojų priėjo ir glaustytis pradėjo nedidelis šunelis. Netrukus kieman išėjo ir čia gyvenanti moteris. Pribėgau prie jos ir vos rinkdama žodžius greitakalbe išpoškinau, kad štai lankau daugybę įvairiausių Lietuvos vietų, o apie Gražionių dvaro praeitį iki šiol nieko nežinau.
Ponia Olga šyptelėjo ir kaipmat pradėjo dalytis prisiminimais, kurie man buvo neįkainojamos vertės. Jaučiausi tarsi po daugelio metų pamirštą lobį atradęs jūrų piratas (gal ir keistas palyginimas, bet užplūdo tikrai sunkiai nusakomas džiaugsmas).
Sutikta moteris papasakojo, kad mediniame Gražionių dvaro ponų name dabar gyvena dvi šeimos. Viename pastato gale, kur ir dailusis bokštas, yra jos kaimynų dalis, o kitoje pusėje gyvena ji ir jos keturkojė draugė Anuška. Tiesa, dar ne taip seniai nedideliame šoniniame priestate glaudėsi dar viena moteris ir du jos vaikai.
Olga šiame dvare gyvena jau nuo 1986 m. Vėliau ji savo kambarius išsipirko. Pasak moters, sovietmečiu Gražionių dvaro ponų namas buvo išdalytas į butus, todėl šią vietą savo namais laikė daugybė žmonių. Bene visi kambariai buvo pilni gyvybės. Taip pat įspūdingo grožio pastate buvo įsikūrusi Gražionių tarybinio ūkio kontora. Čia gyveno ir pats ūkio direktorius.
O ką žinote apie dar senesnius laikus, klausiau moters. Tada ji pasakė, kad paskutinieji Gražionių dvaro savininkai buvo du nevedę ir palikuonių neturėję kilmingi vyrai. Tikriausiai buvo broliai, pamaniau.
Anot Olgos, krašto žmonės atsimindavę, kad minėtieji Gražionių bajorai mirė dar prieš Antrojo pasaulinio karo negandas. Gal būtent dėl šios priežasties, pašnekovės teigimu, šiuo dvaru niekuomet nesidomėjo jokie „mėlynkraujai“ aristokratai.
Matydama mano išpūstas akis ir nuoširdų susidomėjimą Gražionių dvaro istorija, moteris pasiūlė užeiti vidun. Nors jos gyvenama pastato dalis ir reikalauja remonto, čia sužavėjo kambariuose išlikęs lubų dekoras, iš sienos kyšančios puošnios puskolonės, autentiškos durys, kampinė spinta, krosnis ir net dvarininkų laikus menančios prieangio grindų plytelės.
Išvysti tokią autentiką mediniuose Lietuvos dvarų pastatuose galima tik labai retais atvejais.
Išvysti tokią autentiką mediniuose Lietuvos dvarų pastatuose galima tik labai retais atvejais. Tad prieš akis atsivėrusios šio dvaro interjero detalės tik dar patikimiau įrodė – Gražionių dvaras yra vienas svarbiausių Radviliškio krašto architektūros paminklų; nemanau, kad suklysiu teigdama, kad ir vienas įstabiausių Šiaulių apskrityje...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“