165 m krioklys yra aukščiausias žmogaus sukurtas krioklys pasaulyje. Tai – tarsi 2 tūkst. metų senumo paminklas žmogaus inžineriniams sugebėjimams.
Romėnai Cascata delle Marmore pastatė 271 m. pr. m. e. Tais laikais kalvos šiame regione buvo klampynė – čia buvo gausu užsistovėjusio vandens, ir todėl čia noriai veisėsi ligas pernešantys vabzdžiai. Spręsdami šią problemą romėnai sukonstravo kanalą, kuris vandenį nukreiptų per netoliese esantį skardį į Neros upę, kuri tekėjo slėnyje apačioje.
Tai išties išsprendė klampynės problemą, tačiau, deja, sukūrė naują. Kanalas taip efektyviai nukreipė visą vandenį ten, kur reikėjo, kad upė apačioje išsiliejo iš savo krantų ir pradėjo kelti pavojų netoliese esančiam Ternio miestui. Prasidėjo tokia įtampa dėl vandens reguliavimo tarp kalvose ir slėnyje gyvenančių žmonių, kad net turėjo įsikišti Romos senatas. Tiesa, nieko ir jis neišsprendė.
Vanduo netrukdomai tekėjo iki XV-XVI a., kai buvo įrengti dar du kanalai. Savo dabartinį vaizdą Cascata delle Marmore įgavo 1787 m., kai architektas nukreipė dalį vandens taip, kad atsirastų kriokliai.
Šio krioklio vandenį vis dar kontroliuoja žmonės. Iš Velino upės daug vandens kreipiama į hidroelektrinę, ir tai sumažina krioklio vandens kiekį. Tačiau du kartus per dieną – lankytojų džiaugsmui – per krioklio kaskadas paleidžiama didesnė vandens srovė, ir jis šniokščia per skardį taip, kaip prieš pora tūkstančių metų.
