Teigiama, kad žmonos palaikai buvo palaidoti koplyčios rūsyje – mauzoliejuje, o viršuje buvo įrengta nedidelė koplyčia pamaldoms. Ji pokaryje buvo nuniokota: išplėštas mauzoliejus, išniekinti palaikai. Sunaikinus koplyčios vidų, neliko palaidojimų žymių, koplyčios-mauzoliejaus būklė tapo labai bloga.
Ši koplyčia – vienas iš masonų palikimo objektų Vakarų Lietuvoje. Į Kultūros vertybių registrą koplyčia įrašyta 2006 metais (unikalus kodas – 31052). 2007 metais, siekiant pritaikyti objektą kultūros reikmėms, turistų lankymui, buvo parengtas restauravimo darbų projektas. Buvo numatyti stogo rekonstrukcijos, fasadų plytų ir akmens mūro, vidaus perdangos, rūsio grindų atkūrimo darbai, tačiau dėl lėšų trūkumo jis nebuvo įgyvendintas.
Vėliau buvo numatyta darbus pradėti 2018 metų rudenį, tikintis juos užbaigti 2019 metais. Kaip informavo KPD Klaipėdos skyriaus paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas, restauravimo darbai buvo baigti šių metų liepos mėnesį.
Koplyčia šalia Priekulės (pietryčių pusėje), kitoje Minijos pusėje, jau traukia praeivių akis.
