„Kaip ir visi žmonės, norėdami būti užtikrinti sklandžiomis atostogomis Palangoje, jas planuojame iš anksto. Išsirinktos gyvenamosios vietos Gintaro gatvėje šeimininkei Danutei pasiskambinome likus savaitei iki atvykimo. Ji patvirtino, kad apgyvendinimą gausime, ir pasakė, kad pasiskambintume pasitikslinti dieną prieš atvykdami. Taip ir padarėme. Buvo pasakyta, kad viskas gerai. Dar paklausėme, ar reikalingas avansas. Atsakė, kad ne. Užsirašė mano kontaktinį numerį, tam atvejui, jei kas nors pasikeistų“, – istoriją ėmė pasakoti Virgis.
Norėdamas įsitikinti, kad nėra jokių pasikeitimų, jis dar kartą paskambino atvykimo dieną, prieš išvažiuodamas iš Kauno. Šeimininkė patvirtino, kad kambarys paruoštas – Virgis su drauge gali atvykti. Paprašė tik atsivežti savą patalynę. Tačiau atvažiavę į vietą, poilsiautojai šeimininkės namuose nerado. Jos vyras informavo, kad ši išėjusi į miestą. Taip pat patikino, kad laisvų kambarių nėra.
„Bandžiau jai skambinti – telefonas skambėjo paliktas namuose. Nusprendėme palaukti, kol šeimininkė grįš. Pralaukėme beveik 3 valandas. Vėl ėmiau skambinti. Atsiliepė pati apgavikė. Matyt, ji net nebuvo niekur išėjusi. Tiek prisimelavo, kad net nesugebėjo išeiti į lauką ir paaiškinti situacijos. Išgirdome versiją, kad netikėtai atvyko jos pačios vaikai, todėl jiems turėjo užleisti mūsų kambarį. Ir net nepasivargino paskambinti ir pranešti to. Ale Palangos verslininkai. Ne 10 kilometrų juk važiavome. Norėčiau įspėti kitus atostogautojus, kad nebūtų apgauti“, – piktinosi Virgis.
Penktadienio vakaras buvo sugadintas. Kauniečiui teko ieškoti kitos nakvynės vietos. Surasti nebuvo lengva, nes tą savaitgalį Klaipėdoje vyko Jūros šventė, o ir orai buvo geri. Laisvą kambarį jis aptiko tik tolėliau nuo miesto centro.
Pirmadienį, prieš išvykdamas iš Palangos, Virgis, eidamas prie jūros, praėjo Gintaro gatve. Pastebėjo pačią Danutę, iš kurios išgirdo nusistebėjimą dėl versijos, kad kambarį ji užleido savo vaikams – juk jie Londone.
„Likom su drauge nesupratę – kaip buvo iš tiesų? Kodėl negavome sutarto kambario? Tikėtina, kad kažkas pasiūlė daugiau pinigų ir užleido. Parodė ji ir savo užrašus – mano vardas juose buvo. Siūlė išnuomoti kambarį nemokamai. Bet juk pirmadienis, mūsų atostogos Palangoje baigėsi, turėjome išvykti į Kauną. Ir šiaip pas ją nebenorėčiau miegoti. Bandė atsiprašyti, bet aš nenorėjau priimti atsiprašymo. Beje, ne pirmą kartą šioje vietoje lankėmės – buvome apsistoję pernai. Viskas tuomet praėjo sklandžiai. Graži aplinka, malonūs žmonės“, – tikino Virgis.
15min žurnalistė apsilankė jo nurodytame name Gintaro gatvėje. Mus pasitiko pati Danutė, moteris prisiminė šią istoriją, jos nesigynė. Patvirtino tą pačią versiją, kad kambarį turėjo užleisti atvykusiems savo vaikams. Paskambinti poilsiautojui Virgiui ji negalėjusi, nes neva nebuvo užsirašiusi jo numerio.
„Kad jis būtų pinigus sumokėjęs ir negautų kambario, tuomet man jau kliūtų. Pinigų iš jo tai nepaėmusi. Pas mane iš Londono atvažiavo vaikai, negalėjau jų nepriimti. Būčiau paskambinus jam, bet telefono numerio neturėjau užsirašiusi. Grasino jis čia. Sakė, kad parodys man dabar. Prie žmonių pakėlė vėją. Siūliau priimti veltui nakvynei, pinigus atiduoti, kad tik nesidraskytų, – nesutiko. Kas jam čia pasidarė blogai? Juk žmogaus neužmušiau. Kam plėšytis? Sakiau, eikit kitur – yra vietų. Už Vytauto gatvės visuomet yra vietų“, – teisinosi Danutė.
Ji ėmė pasakoti apie tai, kokių pasitaiko poilsiautojų, kokių „žodelių“ sulaukianti iš kai kurių jų.
„Ateina, paklausia, kiek kainuoja nakvynė. Pasakau, kad 20 eurų. Liepia duoti už 5 eurus. „Neduosi – parodysiu aš tau“, – grasina. Prisigiria, durnavoja, kiek mums pridirbę yra: tvoras bei gėles išlaužę, kartą susimušė – policija atvažiavus buvo. Bet aš nesikreipiau dėl to juk niekur. Lietuviai čia taip, lietuviai. Baltarusiai geri žmonės. Kartą apskundė vieni savivaldybei, kad nebuvo kambariuose priešgaisrinės įrangos. Atėjo tikrinti, pasakė, kad turime susitvarkyti, nufotografuoti ir tiems besiskundžiantiems poilsiautojams kaip įrodymą nusiųsti. Kiek sveikatos nusineša tokie dalykai“, – teigė palangiškė.
Paklausta, ar dažnai taip nutinka, kad tenka atšaukti paskutinę akimirką kambario rezervaciją, Danutė patikino: „Ne, ne, tikrai ne. Čia dėl vaikų taip išėjo. Netgi jiems sakiau: „Kokio velnio atvažiavote, pridarėte man tiek bėdų.“ O šiaip tai čia nieko blogo neįvyko.“
