Spekuliatyvioji grožinė literatūra Afrikoje šiuo metu išgyvena savo renesansą. Tiems, „Kurie Nežino, Eina Sužinoti“ (angl. Who No Know Go Know) – pasiskolinant Keiptauno platformos „Chimurenga“ moto – ji tampa vis ryškesniu žanru ir viliojančiu iššūkiu skaityti visus įvairiausių autorių tekstus, kuriuose įsivaizduojamos galimos Afrikos ateitys.
Kurdami pasakojimus, nutinkančius ne tik už mūsų realaus pasaulio esančiose erdvėse, bet ir jame pačiame, bei rašydami istorijas, kuriose susipina mitologiniai ir futuristiniai elementai, Afrikos spekuliatyviosios literatūros kūrėjai įsivaizduoja įvairialypes emancipacijos – išsivadavimo iš priespaudos ir priklausymo – ateitis.
Įžanginėje esė, pavadintoje „Afrofuturism: Ayashis’ Amateki“ („Afrofuturizmas: Ayashis Amateki“)* ir publikuotoje 2018 m. pasirodžiusioje jos apsakymų antologijoje „Intruders“ (Įsibrovėliai), Pietų Afrikos novelistė Mohale Mashigo pateikė tam tikrą manifestą žemyno spekuliatyviosios literatūros rašytojams. Jame ji skelbia, jog tam, kad būtų galima pilnai įsitraukti į šio literatūros žanro kūrybą, reikia aprėpti visą kontinentą kaip vienį, o tuomet – konkrečias Afrikos vietas, kultūras ir kalbas. Ši proklamacija įveda niuansų į kai kurias Afrofuturizmo dogmas ir net joms prieštarauja (Afrofuturizmas yra afro-amerikiečių kultūrinė estetika, iškilusi XX a.).
Tad gal ir akivaizdu, bet Afrikos spekuliatyviojoje literatūroje centrinę vietą užima būtent Afrika. Ir vien šis paprastas veiksmas – žemyno pateikimas pasakojimo centre – savyje talpina esminį emancipacijos potencialą. Tai aiškiai iliustruoja Malavio rašytojo Wesley’io Macheso 2016 m. publikuotas apsakymas „Waking Up in Kampala“ (Atsibusti Kampaloje). Pasakojimas vyksta Kampaloje, vadinamajame Afrikos Silikono slėnyje, po Technokalipsės – 2515 m. vasarą. Ir nors jame įvairiai nagrinėjamos futuristinės gyvybės formos, pagrindinis pasakojimo variklis yra technologijų pergalės, sunaikinusios Vakarų pasaulį ir pavertusios Afriką viena šalimi, aprašymas. Su Technokalipse Afrika kovojo panaudodama savo „gausius gamtos išteklius“; iš tiesų, Afrika yra galingiausia jėga pasaulyje. Taip W. Macheso aukštyn kojom apverčia dabartinę globalią socio-politiką, ir tokiu būdu pasakojimas pažymi radikaliai transformuotą ateitį.
Įdomu ir tai, kad nors spekuliatyviosios literatūros idėja yra centralizuoti Afriką kaip žemyną, kaip vietą, kaip vieningą jėgą, ateityje ji taip pat projektuoja Afrikos žmones kaip vieną kolektyvą. Žinoma, yra ir pasakojimų apie galingus superherojus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama individui, bet į šiuolaikinius Afrikos spekuliatyviosios literatūros tekstus yra gyvai įpinamos ir tokios koncepcijos kaip ubuntu**. Be to, galima pridėti, jog didelė dalis spekuliatyviosios literatūros bando sugriauti dichotomiją tarp „savęs“ ir „kito“ – regis, įsivaizduojamose Afrikos ateityse mažai kam įdomu prikurti dar daugiau „kitų“. Šia prasme, ateitis yra įtrauki.
Visi šie paminėti punktai remia idėją, jog spekuliatyvioji literatūra Afrikoje įsiterpia į vyraujančius dabarties-ateities naratyvus, kuriuos taip dažnai išrašo Vakarai, ir juos suardo. Tad šio žanro rašytojai ne tik suteikia Afrikai pagrindinę sceną, bet iš esmės ir atnarplioja logiką, kuri išlaiko progreso naratyvus. Daugiausia tai daroma sutrikdant linijiškumą. Kaip pavyzdį paimkime Zimbabvės rašytojo Tendai Huchu apsakymą „Njuzu“. Ši istorija vyksta Cerese – pagrindinės asteroidų juostos žemės ūkio zonoje, tačiau ji taip pat inkorporuoja Šonos vandens dvasią**, kuri, tikima, gyvena ežeruose ir upėse. Čia sugriaunami įvairūs lūkesčiai: pavyzdžiui, apsakymas iš karto išardo linijinį laiko supratimą, integruodamas tradicinę mitinę būtybę į futuristinį pasakojimą apie planetą kosmose.
Šiame trumpame apsakyme svarbu ne tik Njuzu egzistavimas ateityje, bet ir dvasingumo bei technologijų susiliejimas. Ceremonijos metu Cerese apsakymo veikėjai susirenka aplink Bimhos tvenkinį – jie prisijungia prie būgnininkų ir uliuliuojančių moterų priešais hologramą, ant kurios parašyta: „Nyati, buivolas, klano totemas“ (iš 2018 m. išleistos antologijos „AfroSF“, sud. Ivoras Hartmannas). Šioje trumputėje ištraukoje matome, kaip susijungia holograma ir totemas – t. y. dvasingumas ir skaitmeniškumas; praeities, dabarties ir ateities laikas. Tradiciškai šventa figūra Nyati čia yra technologiškai patobulinama ir skaitmeniškai sujungta. Skaitytojams tai palieka stiprų įspūdį, jog prigimtiškumas, be jokios abejonės, neprieštarauja technologijoms ar modernumui. Galiausiai, T. Huchu sujungia regimai nesujungiamus dalykus ir taip sukuria radikaliai kitokį, emancipuotą ateitovaizdį.
Nors mitinės būtybės Afrikos spekuliatyviojoje literatūroje užima svarbią vietą, žmogaus ir gamtos sąveikų aprašymas yra kitas įdomus būdas, kuriuo rašytojai įsivaizduoja radikaliai išlaisvintas ateitis. Prisiminkime gausybę Nigerijos-JAV rašytojos Nnedi Okorafor darbų. Vien jos 2014 m. kūrinyje „Lagoon“ (Lagūna) atrandame vorą, šikšnosparnį ir įvairias jūros būtybes. „Lagūnoje“ kiekviena šių būtybių ne tik kažką reprezentuoja, bet ir dalyvauja pasakojime pirmuoju asmeniu. Panašiai ir Namwali Serpell 2019 m. kūrinyje „The Old Drift“ (Senoji tėkmė), kur savo istoriją pasakoja uodai. Laumžirgis yra 2019 m. Wole Talabi apysakos „Incompleteness Theories“ (Neišbaigtumo teorijos) centre.
Laurenos Beukes 2010 m. kūrinys „Zoo City“ (Zoologijos miestas) į distopinį Johanesburgo kraštovaizdį inkorporuoja įvairius gyvūnus. Dar vienas pavyzdys yra Stacy Hardy trumpas apsakymas „A Butcher Fantasy“ (Skerdiko fantazija), kuriame klausiama: o kaip būtų, jei žmogus įstrigtų karvės viduje? Kas, jei žmogaus ir gyvūno vaidmenys apsikeistų vietomis? Toks bendravimas su kitomis rūšimis, bandant suprasti įvairių gyvūnų patirtis ir pasakojimuose suteikiant būtybėms balsą, yra esminis žingsnis siekiant pripažinti, jog Žemėje suverenumą turi ne tik žmogiškos būtybės – žymus žingsnis dabartiniais laikais ir link tvarios ateities.
Iš esmės, Afrikos spekuliatyviojoje literatūroje įsivaizduojama ateitis nėra ribojanti ar suvaržanti. Atvirkščiai: ji yra atvira, daugialypė, ne linijinė, ir galų gale – orientuota į ribų peržengimą.
Ir dar: tai juntama ne tik spekuliatyviosios literatūros turinyje, bet ir jos formoje. „Spekuliatyvioji literatūra“ jau ir taip yra plati kategorija, tačiau forma, kuria daugybė rašytojų šiandien pasirenka publikuoti savo kūrinius, taip pat prisideda prie jos emancipacinio potencialo.
Afrikos spekuliatyviojoje literatūroje įsivaizduojama ateitis nėra ribojanti ar suvaržanti. Atvirkščiai: ji yra atvira, daugialypė, ne linijinė, ir galų gale – orientuota į ribų peržengimą.
Vartininko vaidmenį atliekančios leidybos pramonės nustatytų ribų peržengimas, rašymas trumpąja literatūrine forma ir didžiąja dalimi kūrybos publikavimas skaitmeninėje erdvėje lemia tai, jog spekuliatyviosios literatūros tekstas nebeatrodo toks apribotas tradicinių leidybos struktūrų. Tai svariai padeda įvairinti – iš tiesų, emancipuoti – ateities naratyvą labai įdomiais būdais.
* Šioje esė autorė paaiškina, jog frazė „Ayashis’ Amateki“ reiškia maždaug „šitie batai degina man kojas“, t. y. yra man per maži. Taip rašytoja, pasitelkdama simbolizmą, išreiškia įsitikinimą, jog Afrikos žmonės turėtų ne sekti jiems Vakarų primestais standartais, o kūryboje švęsti savo pačių unikalumą. (vert. past.)
** Ubuntu (zulu/xhola k. žmogiškumas kitiems) yra filosofinė/moralinė koncepcija, įkūnijanti harmoniją ir dalijimąsi. Žmogus, gyvenantis pagal ubuntu, aiškiai supranta savo vietą Visatoje ir todėl geba harmoningai būti su kitais. (vert. past.)
*** Šona yra tauta, gyvenanti daugiausia dabartinėje Zimbabvės teritorijoje. Njuzu jų mitologiniame pasaulio supratime yra vandens dvasia, galinti įvilioti žmones į gilius vandenis. Tie, kam pavyksta po šios patirties likti gyviems, įgauna raganiškų gebėjimų gydyti, nes jie keliavo tarp fizinio ir dvasinio pasaulių. (vert. past.)
Teksto autorė Joanna Woods šiuo metu nagrinėja šiuolaikinę pietinės Afrikos spekuliatyviąją literatūrą. Ji yra doktorantūros studentė Stokholmo universitete.
Teksto originalas publikuotas portale „Africa Is a Country“ 2021 m. kovo mėn. Teksto vertimą parengė Vystomojo bendradarbiavimo platforma. „Afrikos dienos – 2021“
