Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Nuo 1979 m. čia nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai.
Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių - Viduramžių Lietuvos gyvenviečių. Nuo 1988 m. kompleksui saugoti įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kernavės piliakalnių kompleksas gražiausiojo titulą laimėjo užtikrintai, ženkliai atitrūkęs nuo kitų rinkimuose dalyvavusių piliakalnių.
Antroje vietoje liko Varnių regioniniame parke esantis Šatrijos piliakalnis. Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų (aukštis – 228,7 m). Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai, konkurentai gražiausio piliakalnio rinkimuose – Medvėgalis, Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai.
Trečiuoju tapo Merkinės piliakalnis, esantis Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Merkinės miestelyje. Dėl nuo piliakalnio atsiveriančių užburiančių Nemuno ir Merkio santakos vaizdų, savo istorinės didybės, piliakalnį pamėgo lankytojai ir jis tapo tikru Dainavos krašto simboliu.
Puikiai sekėsi Medvėgalio piliakalniui ir Rambyno kalnui, kurie kartu su trim prizininkais pateko į gražiausių Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnių penketuką.
Rinkimuose balsavo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų, kurie rinkosi iš 30-ties piliakalnių.
2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais.