„Net nesitikėjau tokių gerų pirmųjų klientų atsiliepimų“, – mums susitikus vieną karštą birželio dieną, kukliai savo šiųmetes pastangas įvertino idėjų kupinas vaikinas.
Kadangi oras buvo įkaitęs, danielių kaimenė slėpėsi krūmuose. Kaip gyvūnus prisikviesti arčiau namelio? Su duona ir morkomis. Savininkas netruko pademonstruoti tą tikrąjį vaizdą, kurį anksti ryte ar leidžiantis saulei vakare regi namelio gyventojai. Čia, ištiesus kojas lovoje, tiesiogiai transliuojamas vienintelis – „gamtos televizijos“ – kanalas.
Roko rankomis suręstame namelyje danielių aptvare nėra kaitlentės, tačiau puotą išsikelti galima šalia pastatytoje pavėsinėje. Čia pat – šašlykinė ir visa kita, ko reikia, norint išsikepti gardžių mėsos gabalėlių.
Šioje pavėsinėje pokalbiui prisėdame ir mes. Po stikliniu stalviršiu puikuojasi šios vietos akcentas – šiemet pamesti ir atrasti galbūt 50 eurų vertės danieliaus ragai.
Kodėl jaunas vaikinas užsiliko Kurkliuose, paklausite? Todėl, kad nuolat sukosi įvairių „versliukų“ idėjos, o čia, kaime, savame žemės sklype, jas buvo galima lengviau įgyvendinti.
Pirmąsias pajamas Rokas užsidirbo įrengęs garažą, kuriame iki šiol teikia techninę pagalbą vairuotojams. Savanoriauja jis ir kariuomenėje.
Prieš dešimtmetį vaikinas ėmėsi dar ir baidarių nuomos, juk už 400 metrų sruvena baidarininkų „upe žudike“ vadinama Virinta, kuria kiekvieną šeštadienį praplaukia tiek žmonių, kiek Kurkliuose gyvena gyventojų.
Neįtikėtina, bet šiame kaime glaudžiasi net keturi baidarių nuomotojai! Taigi konkurencija gana didelė, o ir „biznis“ šis – sezoninis, kadangi žiemą trūko veiklos, vaikinui kirbėjo išbandyti dar ką nors. Taip gimė bagių trasos vaikams idėja.
„Taip nuolat ką nors vis lipdom, statom. Įrengėme tuomet nedidelę bagių trasą, tačiau po dvejų metų to atsisakėme – verslas labai savaitgalinis. Bagius teko išparduoti. Ką išeina plėsti, pleti, o ko neišeina, kaip buvo su bagiais – žlunga“, – šyptelėjo Rokas.
Įsigijo 5 danielius
Pokalbio metu pašnekovas prisipažino esantis medžiotojas, nuolat laiką leidžiantis gamtoje, tad ir danieliai jo žemės sklypą (pusė žemės – nuosava, kita pusė – nuomojama) netrukus ėmė mindyti visai neatsitiktinai – visad patiko šie didingi gyvūnai.
„Tris pateles ir du patinėlius įsigijau prieš dvejus metus. Dabar jų jau turiu 9. Juk gražūs gyvūnai, o ir teritorija nuolat žilvičiais apauga – sunku prižiūrėti, tad danieliai gerai ją nušienauja.
Aptverta teritorija galiausiai išsiplėtė iki kiek daugiau nei 2 hektarų. Stovėjo joje nuo bagių trasos be paskirties likusi nedidukė pavėsinė. Ėmiau mąstyti, ką su ja nuveikus. Sugalvojau, kad per žiemą sau įrengsime namelį. Tuomet jau prireikė tualeto bei dušo jame – gal kas kitas, koks baidarininkas, norės apsistoti, sulaukdavau dėl to nuolat užklausų. Tačiau bėgant laikui paaiškėjo, kad žmones čia traukia gyvūnai, o ne vieta, kurioje galima būtų tiesiog permiegoti“, – kaip gimė namelio danielių aptvare idėja, ėmė pasakoti pašnekovas.
Tiesa, Roko rankomis sukurtas ir įrengtas namelis su langu į gamtą – laikinas statinys, gyvuos jis nuo pastatymo penkerius metus, tad su Roku pajuokavome, kad norintys jame apsigyventi, turėtų suskubti – tokios galimybės, tarsi riboto leidimo prekės, greitai nebeliks, paslaugos pasiūlymas – terminuotas.
„Namelis tiesiog sugrius, – šyptelėjo Rokas. – Prieš metus, kai čia važinėjosi bagiai, juk niekas negalvojo, kad pavėsinė taps nameliu, kuriame gyvens svečiai. Kai panaikinsim šį, sukursim gal ilgaamžiškesnį. Beje, ir šis tvenkinys atsirado dėl danielių. Aišku, ir dėl grožio. Maudytis mėgsta jame gyvūnai, o danieliai, pasirodo, moka net plaukti! Lengva šiuos gyvius auginti, tik žiemą reikia avižų užpirkti“.
Ir pavėsinę, kurioje vyko mūsų pokalbis, Rokas statė savomis rankomis, praktiškai vienas. Iš kur statybininko žinios?
„Iš „jutūbės“, – paaiškino pašnekovas. – Žiūri ir darai“.
Tik Roko namelis ir sinagoga
Jei baidarių nuomotojų Kurkliuose – keturi, tai nakvynės vieta, pritaikyta turistams, šiame kaime – vienintelė Roko. Čia konkurencijos jam nėra.
„Dar sinagogą važiuoja apžiūrėti žmonės. Tai tokie ir du lankytini objektai – sinagoga ir mano laikinas namelis danielių aptvare“, – pajuokavo pašnekovas.
Nakvynės danielių aptvare kaina – 40 eurų parai už visą namelį. Rokas paaiškino, kad čia žmonės atvyksta ne kaip į viešbutį permiegoti, o patirti ką nors naujo. Dažniausiai apsistoja tie, kurie nori konkrečiai šios pramogos, žavisi gyvūnais, o ne siekia Anykščius aplankyti, čia tik permiegoti.
„Šiandien skambino fotografas iš Kauno, klausė, ar gali atvykti pažiūrėti danielių. Ir tėvai nori vaikams parodyti, ką tai reiškia, tad dar mąstome, kaip mažiesiems nakvynę pritaikyti – kokią ištraukiamą lovelę gal įrengsime“, – patikino „Arčiau gamtos Anykščiai“ savininkas.
Pelno nesitiki
Per mėnesį, kurį teikiama unikali apgyvendinimo paslauga, namelyje danielių aptvare jau spėjo apsigyventi apie 10 klientų. Rokas prisipažino tikėjęsis, kad jų atsiliepimai bus kur kas prastesni.
„Statydami namelį, nesitikėjome jokio didelio pelno, juk statėme jį kone sau. Bus pelnas ar nebus – gerai. Galvojau, pamatys aplinką, garažą, su trimeriais čia visi aplink viską savaitgaliais pjauna, apgyvendinta teritorija, pabėgs žmonės, tačiau atsiliepimai geri, niekam niekas nekliūva“, – patikino Rokas, žadantis ateityje plėsti ir patį ūkį, galbūt įsigyti muflonų.
Netoli namelio ganosi ir pora Roko prieš metus įsigytų rusvaplaukių, ilga vilna apžėlusių hailanderių – išvydę jus su skanėstu rankose, jie atskubės lyg būtų naminiai meilūs augintiniai. Šios Škotijos karvytės ramaus būdo, nesibaido žmonių, noriai leidžiasi šeriamos. O ir auginti jas paprasta – lauke ganosi ir žiemą, pastarąją sėkmingai praleido net be pastogės.
Įsigijo hailanderius Rokas dėl to, kad galima būtų pretenduoti į smulkiųjų ūkininkų paramą – norėjosi pritraukti nors ir mažą sumą pinigų į Kurklių kaimą.
Galbūt kada nors atsiras ir nakvynė hailanderių aptvare?
Kuria antrą poilsiavietę
Nuomoja Rokas ir poilsiavietę su pirtele šalia upės. Joje jau spėjo apsistoti ir užsieniečių – dviračiais į Norvegiją važiavę čia stabtelėjo vokiečiai.
Bus pelnas ar nebus – gerai.
„Paskambino vakare, iškabą pamatę, paklausė, ar gali apsistoti. Buvau pirtį iškūrenęs sau, tai įleidau ir į ją, pinigų nepaėmiau“, – numojo ranka Rokas, patvirtinęs galvoje jau kurį laiką pokalbio metu besisukusią mintį – šiam žmogui, rodos, mažiausiai rūpi pelnas, labiau svarbu svetingumas, žmogiškumas ir įgyvendintų idėjų pripažinimas.
„Pinigų uždirbti norisi tik tam, kad galėtum plėstis. Viską darau iš malonumo“, – patvirtino vaikinas.
Minėtoje poilsiavietėje prie upės mėgsta apsistoti baidarininkai. Šalia statomas namukas, kuriame taip pat bus galima pirtintis.
O kas padeda prižiūrėti visą ūkį ir verslus?
„Tėtis dirba kariuomenėje, mama – buhalterė, tai ji mano finansus tvarko. Daug popierizmo, nes visokių skirtingų versliukų turim. Plačiai privalome veikti, kad pajamų susirinktume plėtrai. O ir niekad juk neūkininkavę. Močiutė mano karvę kažkada tik laikiusi, pasikviečiau ją, kai hailanderius pirkau, tai bijojo jų“, – nusijuokė Rokas.
Paklaustas, ar visa ateitis Kurkliuose ir suplanuota, plovyklą kadaise Anykščiuose valdęs pašnekovas atsakė, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis: „Norėtųsi likti gimtinėje, bet esu atviras pasiūlymas“.
Ši Lietuvos miestų lankymo kampanija pavadinta „Graži mūsų Lietuva“ – iniciatyva, kuria skatiname atrasti ir pažinti Lietuvą, t. y. jos savitumą, nematytas vietas, išskirtines asmenybes bei bendruomenes aktyviai prisidedančias prie visuomenės gerovės. Daugiau unikalių istorijų skaitykite 15min projekte “Vasarojam Lietuvoj” .
