Likimas su Rokiškiu susiejo ne vieną iškilią giminę ar asmenybę – kunigaikščius Krošinskius, grafus Tyzenhauzus ir Pšezdieckius, rašytojus P.Širvį, A.Strazdą, A.Rūtą, dailininkus J.Vienožinskį, M. Bišiūnienę ir jos sūnų R.Z.Bičiūną, R.Gailiūną, muzikus R.Lymaną, K.Petrauską, choreografą Mantą Svirskį, kino režisierių Justiną Krisiūną, vasaros rezidenciją turėjo ir Mykolas Romeris ir dar daug kitų.
Rokiškio kraštas didžiuojasi savo ilga istorija. Laiko tėkmė realius įvykius pavertė legendomis arba juos visai nugramzdino į praeitį. Taigi, toli toli, seniai seniai… Norite išgirsti pikantiškų istorijų, legendų su prieskoniais, apie lobius, tunelį, amžiną meilę – atvažiuokite. Rokiškėnų svetingumas sušildo. Čia vyksta daug mažų, nekasdieniškų stebuklų, kurių taip reikia kiekvienam iš mūsų. Rokiškis, tai mažytė Lietuva… o dabar ar žinojote, kad:
1. Ar žinojote, kad Rokiškio dvaras, kai tik buvo pastatytas, atrodė visai ne taip.
Dvaras buvo viduj dekoruotas egiptietiškais motyvais, pagal to meto madą. Tai buvo klasicistinės architektūros pavyzdys – vienaukštis pastatas su kolonomis frontone ir bronziniu kupolu. Dabar dvare įsikūręs muziejus saugantis ir pristatantis išlikusią grafų meno kolekciją, rūbus, asmeninius daiktus ir sukuriantis iliuziją, kad grafai tik minutei kažkur išėję. Dvaro oficinoje eksponuojami Lietuvos dievadirbio L. Šepkos drožiniai, kuriuos pamačius visi pritaria LR Prezidento V. Adamkaus žodžiams: „Laiminga tauta, turėdama tokių talentų”. O dvaro teritorijoje esančiame kluone veikia nuolatinė prakartėlių paroda, kuri kaupiama jau 2 dešimtmetį.
2. Ar žinojote, kad dažniausiai dvarai apipinti gąsdinančiomis ar meilės istorijomis – apsuptas šimtamečio parko, pasipuošęs galingu ąžuolu, Ilzenbergo dvaras ne tik meilės istoriją gali papasakoti, bet ir romantikus bei smalsuolius į Meilės salą vidury ežero pakviesti nueiti.
Čia įkurtas didžiausias Baltijos šalyse biodinaminiais pagrindais veikiantis ūkis. Dvarvietė sugrįžo prie savo šaknų: čia vėl gyvena ir dirba žmonės, auginami gyvuliai, sėjami laukai, verda bendruomenės gyvenimas.
3. Ar žinojote, kad Józefo Weyssenhoffo garsiojo kūrinio „Sabalas ir panelė“, veiksmas vyko ir Gačionyse. Čia nepriekaištingai sutvarkyto parko pavėsyje prie Gačionių ežero baltomis kolonomis ir jaukia veranda viliojantis medinis Gačionių dvaras atkurtas vien tik jo savininko barono Piotro Rozeno entuziazmu.
Ši dvaro sodyba laikoma viena stilingiausių ir geriausiai prižiūrimų ne tik Rokiškio krašte. Tokie naujojo klasicizmo stiliaus mediniai rūmai – tikra retenybė, Baltijos šalyse jie yra ir vieninteliai atkurti autentiški mediniai dvaro rūmai, priklausantys vienai šeimai.
4. Ar žinojote, kad didžiausioje ežero saloje, į kurią žvelgiant iš paukščio skrydžio matomi Lietuvos valstybės kontūrai, jau ne vieną šimtmetį skaičiuoja klasicistiniai Salų dvaro rūmai, kuriuos statė kartu su Bona Sforca į Lietuvą atvykę garsios italų giminės atstovai Morikoniai.
Vėliau rūmai visoje Lietuvoje garsėjo kaip prabangiausių ir geriausių puotų, kurias organizavo Tyzenhauzai, vieta, kur pakliūti galėjo toli gražu ne bet kas. Visai šalia dvaro, kukliai, bet gracingai į bendrą ansamblio vaizdą įsilieja medinė, XIX a. Salų šv. Kryžiaus bažnyčia. Beje, Salų dvare filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“.
5. Ar žinojote kad, Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena iš nedaugelio vėlyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas.
Atgailos kanauninkai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus. Ir tik maži kvadratiniai langeliai išorinėje sienoje išduoda, jog už jų yra vienutės, kuriose kadaise klūpėjo ir atgailavo vienuoliai. Vietos ankštuose kambarėliuose teužtekdavę atsigulti. Vienuolynas veikė net iki 1832 m. Po bažnyčia yra rūsiai, kuriuose palaidoti bažnyčios fundatoriai.
6. Ar žinote, kad Bajorų lėlių teatro „ČIZ“ lėlės tokios tikroviškos, kad gatvėje apsilojo gyvas šuo ir lėlė šuo. Šis teatras trijų linksmų aktorių kūrinys sėkmingai gyvuojantis jau dvidešimtį metų. Visos teatro lėlės yra sugalvotos ir pasiūtos, sumeistrautos aktorių ar jų pagalbininkų rankomis ir po spektaklio siūloma žiūrovams persikūnyti į aktorius. Greta teatro, viena aktorių kaupia lėlių kolekciją, kurią sudaro jau daugiau kaip 1,5 tūkst. lėlių iš viso pasaulio. “ČIZ“ kolektyvas žinomas dar kaip ir krašto rekordininkas, nes vis į rajono „sąskaitą“ įneša kokį nors rekordą, tai didžiausia su bumbulu žieminė kepurė, po kuria tilpo 65 žmonės, tai Kalėdų eglutė, kuri užfiksuota rekordu „Aukščiausia vąšeliu nertų virvelių dekoracija“, o virvelių ilgis siekė – 29 km.
7. Ar žinojote kad, Rokiškyje yra Žvejų rojus?
Sartų ežeras yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, telkšo dviejuose rajonuose, o didžioji dalis (~84 %) Rokiškio rajone. Pagal kranto linijos ilgį (~ 80 km) – pirmas Lietuvoje. Savo forma Sartų ežeras labai panašus į išsišakojusį medį. Užkopę į vieną pirmųjų apžvalgos bokštų – Sartų (aukštis 38 m.) savo akimis pamatysite šalia esantį labirintą iš apylinkėse gulėjusiu riedulių, bei pačią gražiausią gamtos panoramą, kurią puošia žaliuojantys masyvūs miškų ir gilių ežerų vaizdai. Įdėmiau Sartus patyrinėti galima ir nuo plausto denio.
8. Ar žinote, kad Rokiškio r. yra net 2 šiauriausi Lietuvoje vynuogynai. Vienas tai savamokslio selekcininko Antano Gailiūno (1918-2004), kuris vynmedžių selekcija užsiiminėjo daugiau kaip 30 metų ir išvedė net keletą lietuviškų vynuogių veislių – „Monika“, „Juodupė“, „Varduva“. Kitas tai prie Suvainiškio telmologinio draustinio įsikūrusios sodybos šeimininko R. Nagelės, kuris ne tik augina vynuoges, bet ir gamina iš jų produkciją ir siūlo jos paragauti kartu su žvėrienos patiekalais, gurmaniškais desertais, taip pat supažindina su maisto ir vaisių vyno derinimo taisyklėmis ir stalo etiketu.
9. Ar žinote, kad Tervydžiuose gyveno gamtininko, augalų žinovo Tado Ivanausko geras draugas Kazys Jakubonis, kuris sekdamas gamtininko pavyzdžiu Tervydžiuose pasodino dendrologinį parką, kuris paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Čia auga rečiausi medžiai, krūmai, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, galima atsipalaiduoti bičių lovoje, po kuria įrenti 3 aviliai. Svetingai priima ir apie vis tai pasakoja šio parko dvasia – Linas Jakubonis.
10. Ar žinote, kad dar 1926 metais senojoje Rokiškio dvaro pieninėje užfiksuoti pirmieji duomenys apie pieno produktų gamybą, o dabar Rokiškyje veikia AB „Rokiškio sūris“, kuri gamina didžiulį asortimentą fermentinių, kietųjų ir kitokių sūrių.
Juokaujant galime teigti, kad Rokiškyje sūriai auga ant medžių, jais grįstos gatvės, kloti šaligatviai. O jei rimtai – „Rokiškio sūrio“ galima paragauti Rokiškio krašto gaminių degustacijoje ar krašto muziejaus edukacijoje „Sūrio kelias“.
+ Bonusas. Ar žinote, kad moterims rankinių negali būti per daug. Matyt, todėl Nemira jų turi sukaupusi jau daugiau kaip 800. Tai ir rankinė radijas, bato formos rankinės, rankinė kečupo buteliukas ar sulenktas žurnalas ir dar begalė kitų. Apie kiekvieną jų rankinių kolekcijos savininkė gali pasakoti ir pasakoti.
