Krošinskių giminė nuo XVI a. dvarą valdė kone 200 metų. Jų dvaras stovėjo netoli vėliau atsiradusio „bravoro“, kuris statytas XIX a. pirmojo dešimtmečio antroje pusėje ir priskiriamas lapidiniams statiniams. Tokie statiniai – Lietuvos romantizmo architektūros fenomenas. Tai – akmens mūro pastatai. Jie statyti iš skirtingo dydžio bei kolorito natūralių akmenų, surišti smėliu, kalkių skiediniu ir papuošti akmens skaldos mozaika. Šios architektūros detalių galima rasti ir Nepriklausomybės aikštės pastatuose, muziejaus oficinose, kituose senamiesčio statiniuose.
Remiantis istorinių šaltinių duomenimis, lapidinės architektūros namais Rokiškis pasipuošė XIX a. pradžioje, valdant grafui I.Tyzenhauzui. Kodėl tokia architektūra buvo populiari? Istorikų nuomone, akmenis labai patogu naudoti statybose. Šiai medžiagai paruošti nereikėjo ypatingų pastangų.
Be to, akmuo patvari ir gaisrams atspari medžiaga. Aišku, sumanymams įgyvendinti reikėjo fizinės jėgos ir meninės akies. Žinoma, buvo ir talentingas architektas, tačiau jo pavardės niekas nežino. Archyvinėje medžiagoje galima rasti užuominų, esą prie Rokiškio senamiesčio kūrimo ranką pridėjo Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tačiau tai neįrodyta. Rokiškio „bravoras“ yra pažymėtas 1813 m. grafo Konstantino Tyzenhauzo piešinyje. Kaip jau minėta, šis statinys iš natūralių akmenų ir tarp jų mozaikiškai prisagstytų skaldos gabaliukų. Konstrukcinės, o kartu ir dekoratyvinės dalys sumūrytos iš raudonų plytų.
Rajono mero Ramūno Godeliausko teigimu, verta dėti visas pastangas, kad šis pastatas būtų išsaugotas: „Rekonstrukcijai ilgai ruošėmės. Savivaldybė savo lėšomis užsakė ekspertizę nustatyti pastato avarinę būklę. Buvo parengtas avarinės grėsmės pašalinimo projektas. Visa tai kainavo per vienuolika tūkstančių eurų.“
Tačiau tai, anot rajono vadovo, labai svarbi investicija.