Tam, kad Largo di Torre Argentina archeologinė vietovė su keturių Romėnų šventyklų griuvėsiais galėtų būti atverta turistams, darbai prasidės kitą mėnesį, paskelbė Romos merė Virginia Raggi.
„Iki tol žmonės gali apžiūrėti vietovę į ją neįžengdami, nes ji yra vos keli metrai žemiau grindinio“, – aiškino merė.
Šventyklos šioje vietoje datuojamos III-IV a. prieš Kr. Jos atrastos vos mažiau nei prieš šimtą metų – tik 1926 m.
Manoma, kad Julijus Cezaris buvo nudurtas Curia Pompei – Senato pastate, kurio dalis pamatų yra išlikę iki šiol. Bet dabar daugiausiai žmonėms šioje vietoje akis užkliūva ne už tūkstantmečių senumo plytų, o už keturkojų gyventojų tarp jų.
Griuvėsiai yra tapę šimtų benamių kačių prieglauda. Jas čia prižiūri, maitina, sterilizuoja ir rūpinasi privati nepelno organizacija. Katės jau daug metų čia šeimininkauja – šildosi saulės spinduliuose ant marmurinių kolonų, gulinėja ant akmenų, kuriais prieš tūkstančius metų tikriausiai žengė ir pats J.Cezaris.
Largo di Torre Argentina tapo kačių namais dar tada, kai šventyklos buvo atrastas – vykdant čia archeologinius darbus jos pamėgo šią vietą, vietiniai pradėjo jas šerti. O galiausiai 1994 m. oficialiai įkurta prieglauda.
Kai buvo paskelbta apie naują 1 mln. Eur projektą Area Sacra vietovę pritaikyti lankytojams, Romos gyventojams iškilo klausimas – o koks bus kačių likimas?
Miestas patikino, kad darbai (pakeltų takų įrengimas, apšvietimas ir pan.) niekaip netrukdys katėms, kurių prieglauda yra žemiau gatvės lygio.
„Kačių prieglauda nebus liečiama, ji bus apsaugota, – patikino Romos merė. – Romoje ir visame pasaulyje garsios katės čia liks – kaip tylios šių lobių prižiūrėtojos.“
Prieglauda taip pat išplatintame pranešime spaudai tikino, kad nejaučia jokio nerimo dėl būsimų darbų.
