Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Čia pat slūgso didingas piliakalnis, daili ankstyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčia bei griežtų formų, gal kiek gruboki, bet tuo ir gražūs klasicistiniai Rudaminos dvaro rūmai.
1537 m. krašte įsikūrė bajoras Petras Plikis, kuris pradėjo dvaro sodybos istoriją. Vėliau dvaras priklausė Masalskių, Skorulsių, Turčinavičių ir Vitkevičių giminėms. Manoma, kad būtent Turčinavičių valdymo laikotarpiu, apie 1740 m., buvo pastatyti dabartiniai rūmai.
Šis pastatas yra seniausias ir pats reikšmingiausias išlikęs dvaro sodybos architektūros paminklas. Jo fasado centre – keturių pavargusių kolonų portikas, ko gero, niekur kitur nematytas savitas laužtinis stogas, o ant sienų dar galima įžvelgti autentiško tapybos dekoro likučius (taip ir maga pasvajoti, kaip tai turėjo atrodyti anuomet).
Kurį laiką rūmai priklausė kolūkiui, veikė kepykla.
Nuo kalvos, ant kurios stovi pastatas, atsiveria plati, laukus aprėpianti panorama.
Įdomu tai, kad 1881 m. Rudaminos dvare gimė būsimas garsus art deco architektūros stiliaus puoselėtojas – architektas Jonas Koščicas Vitkevičius. Kartu su iš Pašiaušės dvaro, Kelmės r., kilusiu vienu gerbiamiausių architektų Lenkijoje – dėde Stanislovu Vitkevičiumi, kūrė kalnuotosios ir, man tokios žavingos, Zakopanės dvasią. Taip pat rudaminiečio Jono K. Vitkevičiaus projektavimo ir restauravimo darbų palikimas ligi šiol regimas Varšuvoje, Minske ir kitur.
Ko gero, pasikapsčius po kiekvieno mažo Lietuvos miestelio istoriją, atrastume ypatingais gebėjimais garsėjusių asmenybių pėdsakus. O Rudaminos puošmena vis dar stovi ir kažko taip ilgesingai laukia...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
