„Į Helsinkį atvykau architektūros magistro studijoms Aalto universitete, – pasakojimą pradeda Marius. – Iš pradžių iš universiteto Lietuvoje per mainų programą išvykau į Tamperės technologijų universitetą. Patiko studijų atmosfera bei dėstytojų–studentų santykiai, dėl to vėliau sugrįžau į Suomiją. Ir štai gyvenu čia jau šešerius metus.“
Vaikino teigimu, jei neskaičiuosime visų Helsinkio priemiesčių (Vantaa, Espoo ir kitų), miestas savo dydžiu primena Vilnių.
„Tik jis žymiai įvairesnis savo gyventojais: daug užsieniečių, įvairių skirtingų tautybių žmonių. Dėl to anglų kalba šiame mieste nėra problema, galima drąsiai kalbinti vyresnio amžiaus žmones, susikalbėti. Tik galbūt ne visi atsakys, nes suomiai yra pakankamai kuklūs – drąsiausiai jie jaučiasi bare arba saunoje“, – šypsosi lietuvis.
Architektūra, kraštovaizdis ir dviračiai
Toliau lygindamas Suomijos ir Lietuvos sostines Marius pastebi, jog Helsinkyje nėra labai aiškaus miesto centro ir senamiesčio (nes miestas apskritai yra pakankamai „jaunas“).
„Tai gali sugluminti, nes visi atvykę dažniausiai ieško senamiesčio. Gali nustebinti ir požeminis Helsinkis: kai kur galima keliauti tarp pagrindinių objektų po žeme uolose iškaltais tuneliais. Pavyzdžiui, nuo autobusų stoties Kamppi iki traukinių stoties ar pagrindinio prekybos centro Stockmann“, – sako pašnekovas.
Šiame mieste nėra gausu ir lauko kavinių – suomiai labiau mėgsta užeiti į vidų. Taip pat mieste neįprasta brautis su automobiliu į centrą.
„Labai paprasta keliauti viešuoju transportu arba dviračiu, o su automobiliu mieste geriau net neprasidėti“, – pataria Helsinkio gyventojas.
O apžiūrėti yra ką: nuo architektūros iki kražtovaizdžio, šie du elementai vienas kitą papildo.
Anglų kalba šiame mieste nėra problema, galima drąsiai kalbinti vyresnio amžiaus žmones, susikalbėti. Tik galbūt ne visi atsakys, nes suomiai yra pakankamai kuklūs – drąsiausiai jie jaučiasi bare arba saunoje.
„Visi žavisi uoloje iškalta bažnyčia (Temppeliaukion kirkko), turgaus aikštė visada aktyvi, pagrindinėje Katedros aikštėje prieš Kalėdas vyksta mugė. Jeigu domina architektūra, galima nuvykti į Seurasaari salą – architektūros muziejų po atviru dangumi ar aplankyti žymiausio suomių architekto A. Aalto namus ir studiją – jie paversti muziejai“, – vardijo pašnekovas.
Kita sala – Suomenlinna – taip pat muziejus po atviru dangumi, tačiau labiau istorinis. Šioje saloje įsikūrusi Helsinkio tvirtovė.
„Apskritai aplink Helsinkį gausu salų, į kurias galima nuvykti. Korkeasaari – zoologijos sodo sala“, – sako Marius.
Saunos ir baseinai – ant jūros kranto
Pašnekovas rekomenduoja suomiškas saunas – juk įvairiuose spa ir vandens parkuose einame į suomiškas pirtis, tad ar ne įdomu patikrinti, kaip atrodo ta tikroji suomiška sauna?
„Neseniai atsidarė Löyly viešoji sauna ant jūros kranto, Allas lauko baseinai su saunomis pačiame miesto centre, kur galima maudytis pačioje jūroje arba šalia šildomame baseine lauke. Šios vandens pramogos labiau viešos, bet yra ir jaukesnių saunų mieste – Kulttuurisauna, Sompasauna (šioje saunoje žmonės nesidrovi būti nuogi)“, – atskleidžia Marius.
Ką jis galėtų rekomenduoti maisto gurmanams?
„Kažkokio išskirtinio suomiško maisto nėra – galbūt Vanhakauppahalli (senajame turgaus hole) galima paragauti žvėrienos gaminių ar kraujinės dešros. Iš tiesų nemažai Azijos maisto restoranų, labiausiai dominuoja nepaliečių restoranai, kuriuose maistas mums pažįstamas ir priimtinas. Jeigu norisi kažko tikrai saldaus – aplankykite „Fazer“ kavines bei šokolado fabriką“, – pataria jis.
Beje, šiemet Suomija švenčia savo nepriklausomybės šimtmetį.
„Karts nuo karto įvyksta kariniai paradai, parodos, taip pat garsiausios suomių kompanijos žymi savo specialią produkciją 100 metų jubiliejaus ženklais: „Fazer“ saldumynai, „Iittala“ stiklo ir keramikos gaminiai, „Marimekko“ dizainas ir t.t. Vyksta daug įvairių renginių“, – kalbėjo pašnekovas.
Pakrantės – kitokios, nei esame įpratę
Mariaus teigimu, jei viešėsite Helsinkyje, verta aplankyti Kiasma (modernaus meno muzieų), Ateneum (tapybos muziejų), Helsinkio miesto muziejų (jame gausu pramogų vaikams), dizaino bei architektūros muziejų ir kitus.
„Verta apsilankyti pakankamai naujuose Muzikos rūmuose (Musiikkitalo), ten vyksta klasikinės muzikos koncertai, juose kūrinius atlieka ir lietuviai, studijuojantys Sibelius akademijoje. Rugpjūčio mėnesį Helsinkyje vyksta „Flow“ festivalis, vienas populiariausių Suomijoje ir už jos ribų“, – sako jaunas architektas.
„Flow“ – tai muzikos ir kultūros festivalis, kuriame šiemet apsilankė garsi Jungtinių Amerikos Valstijų atlikėja Lana del Rey. Festivalis stengiasi sukurti kuo mažiau atliekų, visos šiukšlės yra kruopščiai rūšiuojamos.
Helsinkis – miestas apsuptas vandens, išsidėstęs salose ir pusiasaliuose. Todėl gamtos mėgėjai gali iki soties vaikštinėti šio miesto pakrantėmis.
„Pakrantės tikrai romantiškai nuteikia. Čia nerasi minkšto it Neringoje smėlio ir ošiančios jūros, tik uolas ir ežerą primenantį vandens telkinį, bet horizonte pilna laivų bei didesnių ar mažesnių salų. O šiaip mieste gausu parkų, galbūt viena gražiausių vietų man yra Töölonlahti įlanka“, – rekomendacijų sąrašą užbaigia pašnekovas.
Helsinkį iš Vilniaus galima pasiekti lėktuvu, arba, pasirinkus skrydį į Taliną, likusią dalį kelio įveikti skrodžiant Baltijos jūros bangas didžiuliu keltu. Iš Talino į Helsinkį vos per porą valandų nuplukdo bendrovės „Viking Line“ keltai.
