„Rudenį, pasibaigus atostogų sezonui, sumažėja ne tik žmonių srautai, bet atpinga ir kelionių kainos.
Tuo metu sunoksta naujas braškių, datulių ir mangų derlius, termometro stulpelis vis dar kopia apie 30 laipsnių šilumos, o dangus dovanoja raudonus vakarus. Man tai geriausias laikas pasišildyti prieš žiemos šventes.“
Pašnekovės vertinimu, čia atvykstančių poilsiautojų santykis su Egiptu labai skirtingas.
Vieni, išvydę Egipto stebuklu vadinamas piramides ir pernakvoję „viskas įskaičiuota“ viešbutyje, į jį daugiau gal ir neužsuks, bet tie, kurie pajuto ir pažino bekraštę dykumą, aplankė pagal Nilą besitęsiančias, vandenyje augančių ryžių plantacijas, paskanavo datulių (Egiptui pasaulyje pagal jų eksportą tenka antra vieta pasaulyje, jos gabenamos iš 4 šalies oro uostų, o jų auginama per 40 rūšių) ar patyrė vietinių svetingumą, į šį kraštą sugrįš dar ne kartą.
Kurią kryptį pasirinkti?
Lietuvių Egipto kurortuose įprastai labai padaugėja įsibėgėjus vaikų rudens atostogoms.
„Nors šioje šalyje, kaip ir Turkijoje, populiariausi „viskas įskaičiuota“ paslaugą siūlantys viešbučiai, keliautojai kiek aktyvesni nei Turkijoje: dažnas aplanko piramides, nardo, keliauja į dykumų ekskursijas.
Rinkdamiesi rudens kryptis, žmonės svarsto, ką dar, be saulės, jūros ir baseino, gali pasiūlyti Egiptas ir Turkija?
Egipto kryptis sutraukia daug avantiūristų ir laisvės mylėtojų, o Turkija patrauklesnė keliautojams su mažais vaikais“, – tikina R.Lenkauskaitė.
Pasiteiravus, ką ji patartų svarstantiems, kuria kryptimi pasukti šį rudenį, pašnekovė sufleruoja aplankyti abi šalis ir išsigryninti, kuri iš krypčių artimesnė būtent jums. O prieš dedantis daiktus į lagaminus, keletas patarimų prieš įžengiant į musulmonišką pasaulį.
Derybos – vyrų reikalas
Kurį musulmonišką kraštą iš dviejų bepasirinktumėte, nusiteikite, kiekviename žingsnyje ištiksiančioms deryboms.
„Vyrai tiek Egipte, tiek ir Turkijoje moteris labai gerbia, bet į derybas visuomet leisis su vyru. Net, jei ir piniginė moters rankinėje.
Taip pat viešint musulmoniškame krašte neverta karščiuotis ar šaukti ant vietinio: jų kraujas labai greitai užverda. Geriau apsišarvuoti kantrybe“, – pataria „Tez Tour“ atstovė R.Lenkauskaitė.
Pasak „Tez Tour“ atstovės R.Lenkauskaitės, Turkija ir Egiptas yra daug kuo panašios, bet kartu ir skirtingos, kryptys.
Nuo seniausių laikų lakia fantazija ir derybų menu garsėjantys vietiniai atvykėlius apipila pažadais ir komplimentais, tačiau nederėtų visko priimti už gryną pinigą. Taip pat nepadarykite esminės klaidos, t. y. neapkaltinkite vietinių melu, nes jiems tai būtų didžiausias įžeidimas.
Pataria nepamiršti uždaresnių drabužių
„Ruošiantis lagaminą į Egiptą, vertėtų nepamiršti uždaresnių drabužių, kas kita – kurortinės Turkijos vietos“, – dėmesį atkreipia kelionių organizatoriaus atstovė.
Jei nenorite sulaukti per daug vietinių dėmesio, derėtų nepamiršti pagarbos aprangos atžvilgiu: vaikščiojimas po miestą dėvint maudymosi kostiumėlius šiuo atveju nebūtų tinkamiausias pasirinkimas plieskiant ir didžiausiems karščiams.
Keliautojai turėtų išlaikyti pagarbą ir negadinti savo tautos vardo. Tai galioja ne vien moterims dėl iškirpčių ar maudymosi kostiumėlių, bet ir vyrams: ne visur tiks dėvėti glaudes.
Musulmonų laikrodis – apie lėtesnį gyvenimo tempą
Nusileidus lėktuvui musulmoniškame krašte netruksite pajusti, kad vidinis turkų ir egiptiečių laikrodis nuo jums įprasto atsilieka 20–30 minučių. „Nusiteikite, jei jau turkas sako, kad bus už pusvalandžio, teks luktelėti. Jų gyvenimo tempas lėtesnis, todėl europiečiui gali atrodyti, kad jiems nereikia niekur skubėti.“
Kuo pavojingos kiaulės?
Ne vienerius metus Egipte praleidusi R.Lenkauskaitė sako, kad didžiulis netaktas būtų viešint Turkijoje ar Egipte minėti kiaules ar kiaulieną, kaip ir teirautis, kur būtų galima įsigyti kiaulienos kebabą.
„Savo klausimu išreikštumėte vietiniams didžiulę nepagarbą“, – perspėja musulmoniškus kraštus pažinti spėjusi pašnekovė.
Apie iš pirmo žvilgsnio gąsdinantį pamaldumą
Vienas iš dalykų, kurių nereikėtų išsigąsti važiuojant taksi automobiliu Egipte, yra situacija, kai vairuotojas staiga sustoja ir išlipęs iš automobilio parpuola ant šalia esančio kilimėlio maldai.
„Vietiniai labai pamaldūs, tą byloja ir mėlynės ant jų kaktos nuo ilgametės maldos. Melsdamiesi jie liečiasi penkiais taškais (rankomis, pėdomis ir galva) į žemę, tad ilgainiui ant jų kaktos išryškėja tamsi dėmelė.“
Nesivilioti saugomomis relikvijomis
Jūsų atostogos musulmoniškame krašte praeis sklandžiai, jei tik nesistengsite kelionės pabaigoje sutalpinti į lagaminą patikusios augmenijos, gyvūnijos, kriauklių, koralų dirbinių (gabenti galima tik sertifikuotus), akmenų ar antikvarinių daiktų.
Vieni poilsiautojai atostogas derina prie braškių ir mangų sezono Egipte, kiti gi – ruošiasi vasaros pratęsimui degustuojant Turkijos granatų bei persikų derlių.
Norint juos išsivežti būtini specialūs leidimai. „Stengtis pažinti gamtą ir jos istoriją verta būnant vietoje, o ne pakuojantis lauktuves namo“, – pataria R.Lenkauskaitė.
Pažinti kraštą – per jo virtuvę
Vienas iš būdų pažinti šalį yra skanauti jos virtuvę. Šiuo atveju turkai viską, pradedant mėsos patiekalais, baigiant daržovėmis ar desertais, ruošia ant griliaus. Tuo metu Egipte įprasta mėsą troškinti karštame smėlyje (8-12 val.), taip ruošta ji minkšta ir burnoje tirpstanti.
Patiekalai čia skanaujami rankomis, sėdint ant žemės. Nors ir bendro tarp šių virtuvių daug: abiejose rasite daug ryžių, mėsos ir daržovių patiekalų.
Atvykusieji negali atsidžiaugti ir šių kraštų vaisiais: turkai ypač didžiuojasi granatų, o egiptiečiai – datulių, mangų ir braškių derliumi.
Kaip neprisišaukti bėdos telefonu?
Dažnas keliautojas nebeįsivaizduoja savęs be išmaniojo telefono, į kurį sugula aplankytų kraštų gamtovaizdžiai ar vietinių portretai. Tačiau Turkijoje ar Egipte toks pomėgis gali pritraukti nemenką bėdą.
Daugelis žmonių Turkijos ir Egipto kryptis regi kaip tingaus „viskas įskaičiuota“ poilsio rojų.
„Čia fotografuoti moterį gatvėje reiškia didžiulę nepagarbą, o jei spragsėsite telefonu būdami prie valstybinės reikšmės objektų, tokių kaip oro uostai ar policija, galite sulaukti ne tik baudos, telefono konfiskavimo, bet ir viešnagės vietinėje cypėje“, – apie kitokią kultūrą ir jos įspūdžius įspėja dešimtmetį Egipte gyvenusi gidė.
Anot jos, keliaujantiems į musulmoniškus kraštus kai kada verta fotografuoti vien akimis.
Dėl lauktuvių grumiasi grožis ir praktiškumas
Lietuviai ruošdamiesi iš Egipto namo dažnai dairosi namiškiams lauktuvių. Į populiariausių pasirinkimų krepšelį papuola kaljanų, prieskonių, vietinių saldumynų, aliejų (argano, moliūgų, morkų ir pan.), dažnas susivilioja mangų dėže (čia jie prisirpę ir net 70 rūšių) ar žolelių arbata.
Nepamainoma lauktuve namo tampa ir egiptietiška kosmetika: kaukės, anglies teptukai akims, kūno šveitikliai ir pan.
„Arabų sukurti kvepalai greičiau siekia Egiptą, tad ir turistai į tai atsižvelgia, o Turkija labiau garsėja eteriniais aliejais (avokadų, granatų ir pan.), saldumynais, kilimais.
Iš Turkijos džiaugsitės parsivežę granatų aliejaus kūnui ir plaukams, granatų sirupo, puikios juodos arbatos bei Turkiškos kavos.“, – atskleidžia pašnekovė.
