Pasak vieno iš organizatorių, istoriko Žilvino Rinkšelio, tai nebus įprastos ekskursijos:
„Kviesime į ekskursą – galimybę nutolti nuo įprasto ekskursijų formato, įdomiai praleisti sekmadienį ir tapti atidesniais savo gyvenamojoje aplinkoje“.
Ekskursai bus rengiami tris rudens sekmadienius – rugsėjo 27 d., spalio 4 d. ir spalio 11 d.
Pagrindinis tikslas – architektūros unikalumo išryškinimas
Surengti ekskursijų ciklą paskatino keletas priežasčių. Viena svarbiausių – unikaliai Kauno prieškario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas.
„Džiaugiamės šiuo pasiekimu, kuris tapo įmanomas institucijų ir specialistų ne vienerius metus trukusio atkaklaus darbo, pastangų ir bendradarbiavimo dėka.
Tai žymi ženklius pokyčius mūsų suvokime bei požiūryje į supančią gyvenamąją aplinką. Po truputį įsisąmoniname, kad buvome ir esame platesnių istorinių, kultūrinių procesų dalis. Deja, kol kas tik tarp specialistų ir diskusijų rateliuose.
Nemažiau svarbi paskata yra tai, kad aktualia problema vis dar išlieka pačių pastatų šeimininkų ir visuomenės, dažniausiai varstančios europiniu mastu unikalių ir išskirtinių pastatų duris, tikrosios jų vertės suvokimo stoka.
Paveldas, kasdien esantis labai arti mūsų, lieka nutolęs, neįvertintas, nepažintas artimiau“, – teigia Ž.Rinkšelis.
Pasak jo, puikus tai iliustruojantis pavyzdys – organizatorių vizitai pastatuose. Kai kurių pastatų savininkai nustebo išgirdę apie siekį įtraukti jiems priklausantį turtą į ekskursijų programą.
Ne vienam buvo staigmena, kad jų namuose yra tiek originalių architektūrinių sprendimų ir detalių.
Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių: Karininkų ramovės, Kauno valstybinės filharmonijos, kai kurių kitų pastatų darbuotojai patys inicijuoja ekskursijas, kurių metu lankytojai yra supažindinami su pastatų erdvėmis ir istorija.
Mūsų ekskursijas apibūdina trys esminiai žodžiai: atradimas, pažinimas, netikėtumas, – sako organizatoriai.
„Nelikdami nuošalyje, savanoriška ir jaunatviška iniciatyva prisidedame prie vykstančių procesų ir keliame sau šiuos tikslus – pažymėti Europos paveldo ženklo suteikimą Kauno tarpukario modernizmo architektūrai, atkreipti visuomenės dėmesį į šį itin vertingą paveldo sluoksnį, bei išryškinti jo reikšmę istorijai ir kultūrai ne tik valstybės lygiu, bet ir platesniame europiniame kontekste.
Mūsų komandą sudaro jauni architektai, istorikai, paveldo sričių specialistai, ar tiesiog entuziastingi ir panašioms idėjoms neabejingi savanoriai“, – sako Ž.Rinkšelis.
Kitokios ekskursijos į pažįstamus pastatus
Planuojama, kad rugsėjį – spalį miestiečiams duris atvers 9 puikiai visiems žinomi prieškario Kauno pastatai, tarp kurių – Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai (buv. Žemės bankas), Chemijos fakultetas (buv. Tyrimų laboratorija), Lietuvos sporto universitetas (buv. Fiziško auklėjimo rūmai), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, Kauno valstybinė filharmonija (buv. Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai).
Nors šie pastatai Kaune stovi daug metų, nemaža dalis kauniečių nežino jų istorijos.
„Dar vienas esminis mūsų siekis yra ne turinio kiekybė, bet kokybė“, – teigia architektas Algimantas Grigas.
Pasak jo, sumaniai parengti ekskursijų pastatuose maršrutai sudarys galimybę aplankyti ne tik kasdien matomas, bet ir dar nematytas erdves, į kurias paprastai patekti yra sunku arba neleidžiama.
Kiekvienas pastatas turi savo prieskonį arba „raziną“. Išryškinsime tuos pagrindinius akcentus ir vertes, – sakė A.Grigas.
Be to, pastatų gidai pateiks ne sausą pastato biografiją, bet kurs naratyvą, pasakojantį apie pastatų reikšmę formuojant istoriją, kultūrą ir identitetą.
„Kiekvienas pastatas turi savo prieskonį arba „raziną“. Išryškinsime tuos pagrindinius akcentus ir vertes: tai gali būti nematyta erdvė, interjerai, asmenybės, įvykiai ar reiškiniai, susiję su pastato ar net šalies istorija.
Tai atskleis įvairialypį architektūros veidą. Siekiame papildyti įprastas temas mažiau žinomais, bet mūsų požiūriu, itin reikšmingais dalykais“, – sakė A.Grigas.
Pakankamai trumpos – 30-40 min. trukmės – ekskursijos metu pateikta informacija leis išlaikyti dėmesį ir sukurs tarsi „blitz efektą“.
„Tegul tai bus tarsi niuksas kauniečiams, siekis atkreipti dėmesį, būti atidesniems paveldui, kasdien esančiam visai šalia mūsų, jau įvertintam europiniu lygiu, tačiau iki galo neįvertintam mūsų pačių, įgauti pasitikėjimo patiems ir didžiuotis tuo ką turime geriausio“, – sako organizatoriai.
