Šį kambarį lankytojai galės išbandyti pasibaigus karantinui.
Kaip praneša muziejus, pabėgimo kambarys įrengtas autentiškoje XVIII amžiaus troboje, menančioje žiaurius baudžiavos ir rekrūtų, kurių tarnyba trukdavo 25-erius metus, gaudymo laikus.
„Įsivaizduokite balanos gadynės laikmetį – nėra ne tik elektros, radijo ir televizijos, bet kokio telefono, ką ten mobilaus – nėra interneto, elektroninio pašto. Vienintelė kaimui prieinama medija – gandai ir panašiu atstumu sklindantys parapijos bažnyčios varpo garsai, kviečiantys pamaldoms, išlydintys į paskutinę kelionę, pranešantys apie gaisrus ar kitokias bendruomenei gresiančias nelaimes“, – rašo muziejus.
Sugautuosius surakindavo geležiniais pančiais arba dviem suvožiamomis kaladėmis, kuriose iškapotos skylės kojoms. Juos apie du mėnesius saugodavo vienoje iš gaudytojų trobų iki tolimesnio pristatymo.
Būtent į tokią trobą ir pateks pabėgimo kambario lankytojai.
„Anuomet surakintieji, besistengdami išsilaisvinti, dažniausiai išgirsdavo ratų girgždėjimą. Tai buvo ženklas, kad atvyksta pastotė – vežimas išgabenimui į Kauną ir pristatymui tarnybai caro kariuomenėje. Įsivaizduokite, kad toks likimas ištiko Jus ir dabar jis – Jūsų pačių rankose. Jei vienas paspruktų, vietoj jo išgabentų bet kurį kitą. Veikdami drauge, pabandykite tai padaryti per vieną valandą!“, – rašoma muziejaus pranešime.
Pabėgimo kambarys įrengtas buities muziejaus Kartenos sodyboje, Žemaitijos sektoriuje, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą.
Kambarį įrengė pabėgimo kambarių kūrėjų „Rūsys“ komanda.
