1977 m. Rumunijos diktatorius Nikolajus Čiaušesku nusprendė pradėti kasti vario rūdą, kurios buvo rasta po Apusenų kalnais. Tuoj pat valdžia ir privertė visus netoliese esančio Geamana kaimelio gyventojus palikti savo namus žaliame slėnyje.
Apie 400 šeimų buvo priverstos išvykti, o jų buvusi gyvenamoji vieta virto toksišku ežeru. Išgaunant varį kasykloje reikėjo atsikratyti dideliu kiekiu nuodingų atliekų. Buvo nuspręsta, kad teršalai galėtų tekėti į slėnyje sukurtą dirbtinį ežerą.
Dirbtinio ežero vanduo ir iki šiol yra ypatingai toksiškas – čia gausu cianido ir kitų chemikalų, kurie jo vandenį yra nudažę ryškiomis spalvomis. Nepaisant to, šalia jo krantų tebegyvena saujelė gyventojų. Apie 20 gyventojų aštuntajame dešimtmetyje užsispyrė ir nenorėjo palikti savo gimtųjų vietų. Jie persikėlė šiek tiek aukščiau slėnio ir jį užliejusio nuodingo ežero.
Besiplėsdamas ežeras prarijo visą kadaise gražų kaimelį – viskas, kas dabar matosi, tėra bažnyčios bokštas ir keli namai.
