Poilsio paslaugų teikėjai sako, kad dėl politinių ir ekonominių sunkumų sumažėjusius rusų ir baltarusių srautus kompensuoja daugiau svečių iš Latvijos ir Skandinavijos, šventėms grįžtantys emigrantai ar dėl terorizmo grėsmių į kitas šalis nevykstantys lietuviai. Į kai kuriuos miestus daugiau turistų pritraukė atnaujinta infrastruktūra, viešbučiai ar skrydžiai.
Beveik 900 vietų turinčios Druskininkų „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų direktorius Edgaras Briedys tikino, kad nors rusų į Druskininkus šventiniu laikotarpiu atvyksta apie 35 proc. mažiau, tačiau jų dar yra pakankamai.
„Pas mus atvažiuoja net tokie, kurie anksčiau net nežiūrėjo į Baltijos pusę. Manau, kad jie kai perlips tą ekonominį nestabilumą, vėl atsisuks į mus, nors jie niekada nebuvo išėjęs iš Lietuvos. Ir neišeis“, – BNS tvirtino jis.
Jo skaičiavimais, 2013 metais į „Eglės“ gydyklas atvyko apie 6 tūkst. rusų, pernai jų sumažėjo iki 5 tūkst., maždaug tiek pat tikimasi sulaukti ir 2015 metais. 2016 metais sanatorija tikisi 7 proc augimo, nes planuojami aktyvesni pardavimai.
E.Briedys prognozavo, kad 2015-ųjų šventinio laikotarpio rezultatai bus geresni negu 2014-aisiais: „Tarp 5-10 proc. augimas sieks, o 2016 metus vertiname dar geriau – vietoj rusų dalies turime kitus – vietinius, lietuvius, latvius, skandinavus, iš kitų Vakarų šalių. Izraelis rodo dėmesį. Teigiamas tendencijas matome“.
Druskininkų sanatorijos „Belorus“ marketingo vadovė Jelena Ramanauskienė piktinosi, kad prieš šventes priimtas sprendimas atšaukti į Rusiją kursavusį traukinį Vilnius-Maskva: „Dėl to sumažės turistų iš Rusijos (...). Kokiu būdu žmonės atvažiuos?“.
Apie 700 žmonių žiemą ir maždaug 1,7 tūkst. vasarą galinčio apgyvendinti Šventosios sveikatos centro „Energetikas“ komercijos direktorė Gintautė Matulevičiūtė BNS teigė, kad per šių metų šventes svečių planuojama sulaukti daugiau negu prieš metus.
Nepaisant sumažėjusio turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srauto, Lietuvos viešbučiai ir sanatorijos per didžiąsias metų šventes yra užpildyti
„Panašiai, bet šiek tiek daugiau. Latvių nemažai turėtų atvykti, baltarusių sumažėjo, nes smuko jų valiutos kaina ir dėl kitų priežasčių“, – teigė ji.
G.Matulevičiūtė prognozuoja, kad 2015-ieji „Energetikui“ bus panašūs į 2014-uosius, nors pernai ypač sumažėjo Rusijos turistų. Tačiau 2016 metais tikimasi 10-15 proc. augimo – planuojama sulaukti daugiau estų, lenkų.
Pasak Palangos turizmo informacijos centro vadovės Egidijos Smilingienės, daugiau svečių Palanga pasitinka Naujųjų metų šventimui. „Kai kuriuose viešbučiuose vietų jau nėra“, – prieš kelias dienas BNS teigė ji.
Anot jos, į Palangą sutikti Naujuosius daugiausia atvyks lietuvių bei svečių iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, nes rusai nebevažiuoja nei į Turkiją, nei į Egiptą. Jos teigimu, Palangos viešbučiuose gali apsistoti apie 3-4 tūkst. žmonių, o privačiame sektoriuje bei sanatorijose – dar apie 11-12 tūkst.
E.Smilingienė tikisi, kad 2016 metais palangoje bus atidarytas kempingas, pradės skraidyti lėktuvai iš Londono ir Varšuvos.
Birštono, kuriame vienu metu galima apgyvendinti 2 tūkst. žmonių, turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė sakė, kad „šventinis kontingentas bus ne visiškai turistinis“, o ilsėtis atvyksta kitose šalyse dirbantys ar besimokantys lietuviai bei kitų miestų gyventojai.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė prognozuoja, kad 2016 metais šalies turizmo rinkoje vyks persiskirstymas
Ji tikisi, kad šiais metais bus sulaukta daugiau turistų, nes pradėjo veikti naujas viešbutis „Pušynė“, atidarytos „Eglės“ sanatorijos gydyklos bei įgyvendinti kurorto infrastruktūros atnaujinimo projektai: „Tai padėjo pritraukti daugiau žmonių, manome, kad ir kiti metai bus skaitlingesni“.
2014 metų sausį-rugsėjį kurorte apsilankė beveik 35 tūkst. turistų, o 2015 metais tuo pat metu – daugiau negu 58 tūkst.
„Yra matomos tendencijos, kad auga turistų skaičius iš Lenkijos, Norvegijos. Skandinavai pradeda atvykti pas mus. Lyderiaujančios yra kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Latvija. Rusijos klientų šiek tiek, bet nežymiai yra sumažėję – jų srautus reguliuoja politiniai įvykiai ir nuvertėjęs Rusijos rusijos rublis ir žmonės bijojo pinigus leisti“ – BNS tvirtino R.Kapačinskaitė.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvoje per mažai vietų, kur būtų galima šventes praleisti negalvojant apie maisto pirkimą ar gaminimą, pasilepinant, pagerinant sveikatą – viešbučiuose su SPA, baseinais, pirtimis, kitomis pramogomis.
„Neturime pakankamai tokių vietų, kad užtektų visiems norintiems, o esančios jau iki gruodžio vidurio užpildytos, bet tie objektai, kurie nepasiūlo pramogų, nebūna pilni. Bet ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – sakė ji.
Ž.Gavelienė prognozavo, kad Lietuva per šventes nesulauks daug užsieniečių, kurie atvyktų pirmą kartą, daugiausia atvyks iš šalių, su kuriomis yra geras susisiekimas, – Skandinavijos, Latvijos. Anot jos, 2016 metais į Lietuvą daugiau atvyks turistų iš Vakarų, tačiau jie nekompensuos praradimų iš Rytų.
„Neturime jokių gerų ženklų, kad Rytų pusėje kažkas keistųsi, todėl tikėtis, kad iš ten sulauksime daugiau – tikrai ne. Beveik 50 proc. atvykstančių turistų srauto sudarė rusiškai kalbantys turistai. Ten dabar labai stipri ne tik politinė, bet ir ekonominė krizė. Prarandame beveik pusę to 50 proc. – negalima net pačiu optimistiškiausiu variantu tikėtis, kad Vakarų srautas sugeneruos tokią netekimo dalį“, – BNS teigė ji.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė prognozuoja, kad 2016 metais šalies turizmo rinkoje vyks persiskirstymas.
„Turizme bus rinkų persiskirstymas. Kas jau vyksta dabar – yra tendencijos. Tas rusų sumažėjimas kompensavosi norvegais, latviais, italais, vokiečiais ir vietiniais lietuviais. Ypatingas srautas ir Druskininkuose, ir Birštone... yra labai daug vietinių. Matyt, tas bendras politinis fonas diktuoja tai, kad vieni žmonės keliauja, o kiti atsargiau į tai žiūri ir lieka čia, vietoje. Tas labai jaučiasi“, – teigė asociacijos vadovė.
E.Šiškauskienė tikisi, kad 2016 metais bus liberalizuoti darbo santykiai ir bus sumažintias maisto produktų PVM restoranams – tai paskatintų turistų srautus. Jos nuomone, sumažintas PVM viešbučiams jau davė labai gerai efektą – „labai jaučiasi investicijos“.
„Tikras sujudimas. Mano žiniomis, vien Vilniuje kitais metai šeši projektai bus vykdomi. Vieni jau pasistūmėję projektavimo stadijoje į priekį“, – sako ji.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas BNS teigė negalintis pasakyti, kiek Lietuvos gyventojų ar turistų iš užsienio šventes gali praleisti kaimo turizmo sodybose.
„Jau keletą metų iš eilės pastebime tendenciją, kad žmonės užsisako sodybas paskutiniu metu ir paskutinę minutę dažnai apsisprendžia, – teigė jis.
2016 metų prognozės turėtų būti „ganėtinai neblogos“. Pasak jo, 2014 metais kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 280 tūkst. poilsiautojų, o 2015 metais augimas sieks 5-8 proc. ir bus pasiektas ikikrizinis jų srautas – apie 300 tūkst. žmonių.
L.Žabaliūnas sakė, kad užsieniečių kaimo turizmo sodybose per žiemos šventes nebūna daug, nes jie šventimui renkasi miestus.
