Oro linijų rinkodaros direktorius Kenny Jacobsas Ispanijos laikraščiui „Eldiario“ aiškino, kad vykstant vidiniams streikams, kompensacijos nepriklauso.
Praėjusią savaitę Airijos bendrovės darbuotojai Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje paskelbė streiką, siekdami išsikovoti didesnius atlyginimus bei geresnes darbo sąlygas. Vien Ispanijoje buvo atšauktas 91 skrydis. Iš Lietuvos buvo atšaukti trys – į Madridą, Barseloną ir Žironą.
„Streikai yra už kompanijos kontrolės ribų. Jeigu tai priklausytų nuo mūsų, jų nebūtų“, – aiškino K.Jacobsas.
Avialinijos tikino, kad su visais 30 tūkst. keleivių, kurių skrydžiai buvo atšaukti, buvo susisiekta elektroniniu paštu arba trumposiomis žinutėmis ir jiems pranešta apie nevyksiančius reisus. Tačiau daug keliautojų skundėsi, kad apie atšaukimą jie sužinojo tik būdami oro uoste.
Pasikeisti bilietus – 8 valandų darbas
Lietuvis Darius, praėjusios savaitės penktadienį su žmona iš Portugalijos turėjęs skristi į Briuselį, o iš jo – į Rygą, 15min rašė iš anksto negavęs jokio asmeninio pranešimo iš „Ryanair“. Tačiau kadangi jis žinojo apie gresiančią tokią galimybę ir buvo girdėjęs avialinijų rekomendacijas pasikeisti kelionės datą arba susigrąžinti pinigus už bilietą, pradėjo ilgą darbą, norėdamas tai padaryti.
Į pirmuosius laiškus Darius iš „Ryanair“ gavo tik šabloninius atsakymus, kad visa informacija apie bilietų keitimą yra svetainėje. „Pasikeisti taip, kad man ir žmonai tiktų, pavyko tik sugaišus 8 valandas ir tik per „live chat“, – rašė Darius. – Visais atvejais buvo ignoruojamas klausimas dėl oficialaus atšaukimo konkretiems skrydžiams.“
Jo teigimu, visi darbuotojai iš karto siūlė grąžintis pinigus. „Jei būčiau tai padaręs, nauji skrydžiai ir apgyvendinimas būtų buvę mano rūpestis. O naujos skrydžių kainos 29, 30 dienomis padidėjo 5 kartus, o nuo spalio 1 d. vėl buvo įprastinės. Ir jeigu tos šalys pripažintų, kad šis streikas – ypatingoji situacija, tai jokių permokų už skrydžius negrąžintų, jau nekalbant apie kompensacijas pagal reglamentą“, – rašė vyras.
Visi darbuotojai iš karto siūlė grąžintis pinigus. Jei būtų tai padaręs, nauji skrydžiai ir apgyvendinimas būtų buvę jau jo rūpestis.
Dariui laikantis savo – kad pinigų nenori, o nori, kad 28 d. vakare būtų ten, kur ir turėtų būti, – darbuotojai parašydavo, kad jis išsirinktų skrydžius ir juos informuotų. „Ir iš karto uždaro pokalbio langą. O kad pradėtum naują pokalbį, tenka laukti nuo 1,5 iki 2 val.“, – pasakojo jis.
Ne visi Dariaus su žmona pasirinkti skrydžiai tiko „Ryanair“ darbuotojams, bet galiausiai po kažkelinto bandymo pavyko iš jų gauti jau nebešabloninius atsakymus.
„Dar kelis kartus paaiškinom situaciją, ir pradėjo judėti reikalai. Išskyrus klausimą dėl oficialaus atšaukimo patvirtinimo. Jį toliau ignoravo. Tačiau pavyko pakeisti net šalis, į kurias norime skristi, nors prieš tai buvo informacija, kad to padaryti jie negali“, – ilgą kelią tikslo link aprašė Darius.
Kompensacija nepriklauso, bet ne visada
Tiems, kas nepasikeitė bilietų ir nesusigrąžino pinigų, kompensacija dėl atšaukto skrydžio per streiką nepriklauso. Civilinės aviacijos administracijos teigimu, streikas yra vertinamas kaip ypatinga aplinkybė.
„Streikas yra ypatinga aplinkybė, kuri eliminuoja pareigą avialinijoms mokėti keleiviams kompensaciją, tačiau ne visais atvejais. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad streikas turi būti susietas su konkrečiu reisu, t.y. jei yra bendro pobūdžio streikai, kurie vyksta kitoje valstybėje ir panašiai, dėl kurių vežėjas turi perplanuoti savo aviaparką, tai nebūtinai yra ypatinga aplinkybė“, – paaiškino kelionių advokatas Edmundas Rusinas.
