Nors keleivis įsitikinęs, jog tai – aviakompanijos kaltė, pastaroji teisinasi, jog už bagaže esančius daiktus neatsako.
„Istorija būtų tokia: aš, Tomas, su savo antrąja puse Neringa skridome iš Dublino į Kauną balandžio 29 dieną. Su savimi turėjome tik rankinius bagažus. Bet dėl didelio žmonių skaičiaus (taip mums pasakė) negalėjome neštis su savimi rankinio bagažo į lėktuvą. Kaip ir liepė, atidavėme juos į bagažo skyrių“, – pasakojo į 15min kreipęsis T.Duoblys.
Dėl savo daiktų pora buvo rami visą skrydį. Nesklandumai prasidėjo Kauno oro uoste.
„Aš savo lagaminą gavau gana greitai. Bet Neringos daiktų teko laukti ilgiau. Iš tiesų jie „atvažiavo“ paskutiniai. Bet nieko neįtardami ir netikrinę mes grįžome namo į Klaipėdą ir nuėjome miegoti neiškraustę daiktų“, – pasakojo vyras.
Tačiau kitą dieną jo draugė pasigedo rankiniame bagaže buvusio laikrodžio, kurio vertė – 200 eurų, ir kaklo vėrinio, kainavusio 120 eurų.
„Manoji buvo įsitikinusi, kad jai daiktus ištraukė iš bagažo, nes buvo girdėjusi, kad tokių dalykų pasitaiko. Aš pradžioje galvojau, kad gal ji kartais netyčia daiktus paliko Airijoje. Todėl neskubėjome niekur kreiptis“, – pasakojo T.Duoblys.
Tačiau sugrįžę į Airiją, kur šiuo metu gyvena, jiedu minėtų daiktų nerado.
„Todėl dabar jau ir aš galvoju, kad Kaune ar kažkur kitur mūsų daiktus ištraukė...“, – sakė vyras. Jis atkreipė dėmesį, kad rankiniame bagaže buvo du laikrodžiai.
„Kažkas, matyt, pastebėjo, jog antrasis mažiau vertingas (jo kaina – apie 30 eurų) ir pasiėmė tik brangesnį, o šį paliko“, – sakė pašnekovas.
Į vartotojų teises ginančias tarnybas jis nesikreipė – anot jo paties, gaila laiko ir mažai vilties, kad pastangos kažką pakeis.
„Esu tikras, kad daiktų neatgausime. Tačiau paviešinti šią istoriją noriu, kad kitiems ji būtų gera pamoka“, – sakė emigrantas.
„Ryanair“: už bagaže esančius neleistinus daiktus neatsakome
Dėl šios istorijos 15min susisiekė su Airijos pigių skrydžių bendrove „Ryanair“. Po kelių savaičių tylos atėjęs atsakymas buvo lakoniškas:
„Ryanair“ neatsako už pavogtus daiktus. Tai nurodyta aviakompanijos taisyklėse, kurias galima rasti mūsų tinklalapyje.
8.3.2 ir 8.3.3 punktuose nurodyta, kad keleivis neturi vežtis registruotame bagaže pinigų, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, raktų, fotoaparatų, kompiuterių, vaistų, akinių, kontaktinių lęšių, laikrodžių, mobiliųjų telefonų, asmeninių elektroninių prietaisų, apyvartinių čekių, vertybinių popierių, cigarečių, tabako ir jo gaminių, verslo dokumentų, pasų ir kitų asmens tapatybės dokumentų ir jų pavyzdžių.
Jei nepaisoma ir bagaže vežama tai, kas draudžiama, kompanija negali būti atsakinga už bet kokius nuostolius ar žalą, patirtą netekus ar sugedus šiems daiktams“, – nurodoma „Ryanair“ taisyklėse.
Vartotojus ginanti tarnyba: reikėjo kreiptis iškart
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Vartojimo paslaugų saugos ir kokybės departamento Turizmo ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Solveiga Kuzienė pažymėjo, kad oro vežėjų atsakomybę dėl jų padarytos žalos bagažui reglamentuoja Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oro taisyklių suvienodinimo, kitaip vadinama Monrealio konvencija.
„Oro vežėjų atsakomybės ribos dėl bagažo vėlavimo, sugadinimo ar dingimo neviršija 1131 specialiųjų skolinimosi teisių (priklausomai nuo dienos kurso, t.y. apie 1320 eurų)“, – sakė VVTAT atstovė.
Ar išmoka bus gauta, daug priklauso nuo nukentėjusiojo veiksmų. Svarbiausia – nedelsti ir pretenziją pateikti kuo greičiau ir aiškiai suformulavus aplinkybes.
Raštišką pretenziją reikia pareikšti ne vėliau kaip per 7 dienas.
„Gavus sugadintą bagažą, keleivis turi nedelsti ir pirmiausia raštu pateikti pretenziją oro vežėjui dėl bagažo sugadinimo (paprastai oro vežėjai nurodo, kad būtina sugadinto bagažo deklaraciją užpildyti dar oro uoste (šis dokumentas palengvina įrodinėjimo faktą dėl žalos padarymo) ir ją pateikti su pretenzija).
Raštišką pretenziją reikia pareikšti ne vėliau kaip per 7 dienas. Oro vežėjui atsisakius patenkinti reikalavimą, keleivis turi teisę per 2 metus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“, – teigė S.Kuzienė
Skundžiasi ir dėl dingusių cigarečių
Pastaraisiais metais tokių skundų buvo ne vienas. Visi jie perduoti VšĮ „Europos vartotojų centras“, kadangi buvo skundžiami Europos Sąjungos šalyse (ne Lietuvoje) registruoti oro vežėjai.
„Pavyzdžiui, vienas skundas buvo dėl iš bagažo dingusių cigarečių, kitas – dėl dingusio rankinio bagažo, kuris buvo paimtas į bagažo skyrių. Dėl pastarojo šiuo metu vyksta teismo procesas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007 nustatytą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą“, – pasakojo pašnekovė.
Jei vartotojas yra Lietuvos Respublikos pilietis (ar oficialiai reziduoja Lietuvoje) ir ginčo su Europos Sąjungos šalyje (ne Lietuvoje) registruotu oro vežėju nepavyksta išspręsti taikiai, galima kreiptis į VšĮ „Europos vartotojų centras“, kadangi ši įstaiga yra įgaliota tarpininkauti nagrinėjant vartotojų skundus dėl paslaugų, kurios teikiamos paslaugų teikėjų, kurie yra registruoti kitose (ne Lietuvoje) Europos Sąjungos šalyse.
VšĮ „Europos vartotojų centras“ kontaktai: Odminių g. 12, 01122 Vilnius. Tel. (8~5) 2650368, Faksas (8~5) 2623123.El. p. info@ecc.lt. Internetinė svetainė: www.ecc.lt.“
Lietuvos piliečiai neišsprendę ginčo su Europos Sąjungos šalyje (ne Lietuvoje) registruotu oro vežėju taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą. 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007 nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jis taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją.
Šis reglamentas buvo priimtas siekiant supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose. Teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje.
Jei vartotojas yra ne Lietuvos Respublikos, o kitos Europos Sąjungos šalies, Norvegijos ar Islandijos pilietis, ar šiose šalyse reziduojantis, jis turėtų kreiptis į toje šalyje, kurioje gyvena, esančią vartotojų teises ginančią instituciją.
Jei ginčas kilo dėl Lietuvoje registruotos aviakompanijos, vartotojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą arba Lietuvos Respublikos teismą.
