Kartais tokie muziejai centrinėje ar Rytų Europoje taip ir vadinami – skansenais, nes žodis neretai pavartojamas ir kaip daiktavardis, tokių muziejų kaip mūsų liaudies buities muziejus Rumšiškėse yra ir kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje. Latvijos Etnografinis muziejus po atviru dangumi yra vienas seniausių ir didžiausių tokio tipo Europos muziejų.
Jei apėjus Rygos senamiestį dar yra laiko, jėgų ir noro ką nors pamatyti, o gal mieste lankotės ne pirmą kartą, arba važiuojate į Siguldos ir Cėsių (kur verta apsilankyti dėl pilių) pusę, žinokite, kad Rygos pakraštyje ant Juglos ežero kranto, prie pušyno įsikūręs Latvijos etnografinis muziejus po atviru dangumi. Jame yra 118 istorinių pastatų, kurie iš visų Latvijos regionų (Kuržemės, Vidžemės, Žiemgalos ir Latgalos) čia buvo atvežti ir įrengti, apstatyti per 80 metų.
Muziejuje pamatysite latvių žemdirbių, amatininkų ir žvejų sodybas, o jose rasite autentiškus baldus, darbo įrankius, buities reikmenis ir rakandus, interjerus, kurie charakterizuoja tam tikrą laikotarpį, regioną ir šeimininko užsiėmimą.
Muziejaus istorija
Kai kurie pastatai mena 17 amžių, pirmasis čia buvo atgabentas 1928 m., nuo 1924 (kai buvo nutarta kurti šį muziejų) iki 1931 m. dalyje Latvijos regionų vyko ekspedicijos, kurių metu buvo renkama informacija apie į muziejų tiksiančius pervežti pastatus, rinkti aprašai, brėžiniai ir kita medžiaga apie žmonių buitį. Tai istoriškai svarbūs dokumentai, kurie dabar saugomi Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus Etnografijos skyriuje.
1932 m. architektas Paulas Kundzinis apibrėžė muziejaus uždavinį saugoti senąjį gyvenimą vaizduojančius pastatus ir tai, kas juose yra, formuoti ekspoziciją kaip kaimo sodybos pastatų kompleksus pagal etnografinius rajonus, perkeliant originalius objektus iš jų buvimo vietų. Tais pačiais metais pirmoji Baltijos šalyse ekspozicija po atviru dangumi – Vidžemės sodyba su šešiais senaisiais pastatais – jau laukė lankytojų. Etnografų ekspedicijose muziejaus idėja pamažu įgavo formą ir turinį. Plėsti ir vystyti muziejų atrodė svarbu ir valstybei, ir gyventojams: į veiklą įsitraukė ir savanoriai – skautai, studentai ir kt.
Muziejaus darbo nenutraukė net Antrasis pasaulinis karas, per kurį muziejaus pastatai beveik nenukentėjo, tačiau beveik visi senieji darbuotojai, atėjus į valdžią sovietų kariuomenei, bėgo į vakarus. Iš pradžių sovietų valdžiai ši vieta atrodė kaip neatitinkanti komunizmo ideologijos, bet vėliau, 60-aisiais, ji pripažino muziejinę vertę ir skyrė lėšų muziejui plėsti.
Senoji Usmos bažnyčia su unikaliais lubų piešiniais pradėta statyti 1704 m. Kuldygos apylinkėse, vėliau pastatas kelis kartus perstatytas, o praėjusio šimtmečio 30-aisiais nuspręsta ją pervežti į etnografinį muziejų Rygoje. Norint perkelti bažnyčią, ji buvo matuojama, fotografuojama, išardoma ir dalimis pervežama – tam prireikė mėnesio, dar ketverių prireikė bažnyčiai vėl pastatyti, vėliau arkivyskupas iš naujo pastatytus maldos namus pašventino. Dar po kelių mėnesių buvo pašventinti ir iš naujo įmontuoti vargonai, atvežti iš vienos pradinės mokyklos. Varpas taip pat atvežtas iš kitur, nes tikrasis, priklausęs Usmos bažnyčiai, per karą buvo išvežtas į Rusiją ir ten dingo.
Muziejus šiandien: informacija lankytojui
Pasibaigus Kalėdoms maždaug iki sausio vidurio muziejus tradiciškai tampa pasakų karalyste. Sodybos kiekvieną vakarą apšviestos spalvotais prožektoriais, šviesa „žaidžia” ant balto sniego, kambariuose padengiami šventiniai stalai. Didelė muziejaus teritorija puikiai tinka pramankštinti kojas ir pakvėpuoti šviežiu oru, vaikams – džiaugtis žiema besivažinėjant rogutėmis.
Šiandien muziejus yra viena iš nedaugelio vietų, kur kasdien galima rasti senųjų amatų ir liaudies tradicijų amatininkus. 87 ha užimančioje muziejaus teritorijoje yra amatininkų namai-dirbtuvės, vėjo malūnas, kalvės, puodžiaus krosnis, muziejus reguliariai atnaujina senus pastatus. Per metus muziejų aplanko daugiau nei 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Čia švenčiamos Užgavėnės, Velykos, vyksta įvairios mugės, koncertai, vasaros sezono atidarymas, pirties šventė, šiuolaikinių amatų festivalis, amatų diena, rudens derliaus šventė, Žiemos saulėgrįža ir kiti renginiai (dažniausiai jie vyksta savaitgaliais), Dainų švenčių metu čia koncertuoja folkloro kolektyvai.
Be įvairių Latvijos regionų sodybų muziejuje dar yra kalvė, įvairios mažos patalpėlės, kuriuose žvejai laikydavo tinklus ar rūkydavo žuvį, ledo rūsys, maltuvė, pašiūrė šienui laikyti, puodžiaus dirbtuvės, saulės laikrodis, aviliai ir kt. Muziejaus teritorijoje yra kavinė ir vaikų žaidimų aikštelė.
Į muziejų galima atvykti ne tik automobiliu, bet ir autobusu ar tramvajumi. Apsilankymą ir jo planavimą palengvins mobilioji programėlė OpenEthnoLV. Bilieto kaina suaugusiam vasaros sezono metu (nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d.) – 4 eurai, muziejaus darbo laikas – kasdien nuo 10 iki 17 val., o vasaros sezono metu muziejaus teritorijoje galima lankytis iki 20 val.
Latvijos etnografinis muziejus po atviru dangumi taip pat turi du filialus už Rygos ribų, abiejuose galima apsilankyti nemokamai – tai „Vītolnieku” žvejo-žemdirbio sodyba Papėje, Rucavos apylinkėje, netoli Lietuvos pasienio (lankytojus priima nuo gegužės 1 iki spalio 1 d. nuo trečiadienio iki sekmadienio 10–17 val.) ir kaimo ekspozicija su šešiomis sodybomis „Vēveri” (dirba kasdien 10–17 val.) Vecpiebalgos apylinkėje.
Jūrmaloje Ragakapos gamtos parke taip pat yra XIX a. žvejo sodyba, kurioje galima apsilankyti nemokamai, vasarą ketvirtadieniais ten rūkoma žuvis, kurios galima paragauti.
