Trumpės saviizoliacija
Savo feisbuko paskyroje S.Skvernelis trečiadienį paskelbė:
„Šiandien COVID-19 komitete nutarėme trumpinti izoliacijos laiką tiems žmonėms, kurie atvyko ar sugrįžo iš užsienio šalių, neturėjo sąlyčio su užsikrėtusiais koronavirusu, nepajuto simptomų ir praėjus bent 8 dienoms po atvykimo į Lietuvą pasidarė COVID-19 testą, kuris yra neigiamas.
Tokie asmenys galės palikti izoliacijos vietą praėjus 10-čiai, o ne 14 dienų nuo atvykimo į Lietuvą. Tikimės, kad tai leis greičiau grįžti į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą tiems, kurie tikrai neserga koronavirusu.“
Premjeras pabrėžė, kad sprendimas priimtas po išsamios epidemiologų analizės. Anot jo, dabartiniai Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad COVID-19 inkubacinis periodas trunka 5-6 dienas, o rizika susirgti yra mažesnė antrąją savaitę po kontakto su sergančiu.
Premjeras vėliau spaudos konferencijoje užsiminė, kad sprendimas dėl saviizoliacijos trumpinimo galimybės gali būti paskelbtas maždaug rugsėjo 15 d., tačiau oficialiai tą praneš Aurelijus Veryga.
S.Skvernelis teigė, kad sudarius galimybę bent kelioms dienoms sutrumpinus saviizoliaciją, taip būtų paprasčiau ir greičiau galima grįžti į normalų gyvenimą, darbo rinką.
Nesutarimai Baltijos burbule
Pastarosiomis savaitėmis kartu su epidemiologinių situacijų skirtumais Baltijos šalyse išryškėjo ir nesutarimai. Lietuvoje ir Estijoje sergamumo rodiklis kelis kartus viršija Latvijos. Ryga tik paskutinę akimirką praėjusią savaitę nusprendė lietuviams ir estams padaryti išimtis ir nereikalauti iš jų saviizoliacijos.
Lietuvos sergamumo COVID-19 suminis 14 d. rodiklis trečiadienį yra 15.6. Estijos – 20.4. Latvijos – 4.7.
Latviai turi kitokią nuomonę, – apie siūlymą kelti raudonąją ribą sakė premjeras
S.Skvernelis spaudos konferencijoje pripažino, kad pagal Lietuvos dabar taikomus kriterijus, iš esmės nebelieka valstybių, iš kurių grįžus nereikėtų izoliuotis. Yra laukiama ir bendro ES sutarimo dėl kelionių ribojimų atlaisvinimo, Lietuva pasisako už.
Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios šiuos klausimus taip pat derinti tarpusavyje. S.Skvernelis sakė šią savaitę kalbėjęs su kolegomis, ir Estija siūlo „raudoną“ ribą kelti iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. „Aš iš principo, pasitaręs su mūsų specialistais, būčiau linkęs tam pritarti, bet latviai turi kitokią nuomonę“, – sakė premjeras.
Latvių premjeras Krišjanis Karinis antradienį skeptiškai įvertino Ekonomikos ministerijos pasiūlymą saviizoliaciją taikyti asmenims, jei jie atvyko iš vietovių, kuriose koronaviruso sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų buvo virš 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o ne 16, kaip yra dabar.
Derybos su latviais ir estais dar vyks iki penktadienio, ir tądien turėtų paaiškėti galutiniai sprendimai. „Visgi turime laikytis bendrų kriterijų, jeigu norime išlaikyti Baltijos šalių burbulą, tai yra labai svarbu“, – sakė S.Skvernelis.
Visgi premjeras perspėjo, kad jeigu „Latvijos sprendimai bus išsiskiriantys, tai mes irgi žengsime kitus žingsnius“. Premjeras sakė, kad tai galėtų būti atskirų teritorijų išskyrimas paveiktų šalių sąrašuose.
Turizmo verslas jau seniai prašo daryti nuolaidas kryptims, kuriomis būtų galima atostogų gabenti lietuvius, ir tokias valstybes vertinti regionais. Pavyzdžiui, kai kuriose Graikijos, Ispanijos salose sergamumo rodiklis yra kelis kartus mažesnis net ir už Lietuvos.
Anksčiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad tokiam regionų išskyrimui priešinasi Latvija. Su Latvija ir Estija yra sutarta kartu derinti kriterijus, pagal kuriuos yra vertinamas sergamumas kitose šalyse.
„Bent jau Latvijos kolegos yra kategoriškai prieš atskirų regionų arba sričių išskyrimą, – šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras. – Kol mes turim Baltijos šalių burbulą, tikrai negalim tokių vienasmeniškų sprendimų priiminėti dėl išimčių.“
Tiesa, turizmo verslas tuomet viešai abejojo tokiais teiginiais. „Sveikatos apsaugos ministras vis mini išimtis, kurių Lietuva negali taikyti dėl bendro susitarimo, tačiau Latvija ir Estija tas išimtis taiko nuo rugpjūčio mėnesio. Tiek Latvija, tiek Estija turi patvirtiną trečiųjų valstybių sąrašą, tad tų šalių kelionių organizatoriai jau kuris laikas gali vykdyti skrydžius į Tunisą, tuo tarpu Lietuvos keliautojams ši kryptis yra uždaryta“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Rainienė.
Jos teigimu, „Estija atskiru nutarimu leidžia keliones į kryptis, kurios Lietuvos keliautojams nėra pasiekiamos, tad kyla natūralios abejonės dėl būtino trišalio susitarimo“.