Tai vienintelė Lietuvos ir pirmoji Tarybų Sąjungos „Dvina“ tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė. Joje buvo dislokuotas 79-ojo raketų pulkodivizionas.
1960 metais pradėtas Plokščių (Plungės r.) kaimo gyventojų iškeldinimas. Aplink numatytą statybos vietą gyventojai buvo iškeldinami 2 km spinduliu. Tuo laikotarpiu kiekvienos sodybos savininkas gavo rekordinę 4,5 tūkst. rublių iškeldinimo kompensaciją.
Vieta buvo pasirinkta strategiškai įvertinus situaciją: pelkėtoje vietovėje ant kalvos, kurios aukštis 160 m virš jūros lygio. Šioje pelkėtoje vietovėje gausu geležies, kuri sukelia tam tikrus trukdžius. Vaizdas prietaisuose žvalgybiniuose palydovuose susilieja. Sudėtinga nustatyti tikslią bazės vietą.
Šachtos buvo uždengtos daugiau kaip 200 tonų svorio gelžbetonio ir metalo konstrukcijų kupolais, kurie buvo valdomi elektros varikliais.
Nuo 1960 metų rugsėjo iki 1962 metų gruodžio 31 dienos dešimt tūkstančių darbininkų rankomis iškasė keturias 27 metrų gylio ir 5 metrų pločio šachtas.
Šachtos buvo uždengtos daugiau kaip 200 tonų svorio gelžbetonio ir metalo konstrukcijų kupolais, kurie buvo valdomi elektros varikliais. Dangčiai galėjo būti patraukiami per 10 minučių.
Raketos prieš startą pakeliamos 10 metrų į viršų. Tarp šachtų buvo įrengtas dviejų aukštų požeminis komandinis punktas. Jame buvo laikoma įranga, valdymo, paleidimo, elektros generatoriai. Įrengta transformatorinė, ryšininkų, kuro ir oksidatoriaus laikymo patalpos. Pasirūpinta patogumais: miegamieji, poilsio zonos, dušai, tualetai ir t.t.
Vidinės ir išorinės durys buvo kaip povandeniniame laive – hermetiškos. Ketverios išorinės durys yra 20 cm storio. Susiklosčius ypatingai situacijai ir užtikrinus visišką sandarumą šioje bazėje autonomiškai buvo galima išgyventi 3 paras.
Raketų paleidimo aikštelė buvo aptverta tvora, kurią sudarė 6 apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukštos įtampos elektros linijos. Po apginklavimo keturiomis R-12 U (8K63), o pagal NATO klasifikaciją „Sandal“ raketomis, bazė buvo priimta į ginkluotę 1964 m. sausio 5 d.
Jos perimetro tvora buvo paleista 220 voltų elektros srovė, o kovinio pavojaus metu – 1700 voltų elektros srovė. Ant žemės buvo patiestas tinklas („sietka“), kuriuo tekėdavo aukšta įtampa.
Kas užlipdavo ant šių spąstų „iškepdavo“ gyvas. Kovinės parengties metu tarpas tarp dviejų spygliuotos vielos tinklų būdavo minuojamas.
Priklausomai nuo politinės situacijos, raketos buvo nutaikomos į europinės dalies NATO bloko šalis – Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Vakarų Vokietiją ar Turkiją.
Per Prahos pavasarį, 1968-ųjų Čekoslovakijos įvykius, Plokštinės bazėje visą mėnesį buvo paskelbta kovinė parengtis. Paruoštos raketos, kurios nukreiptos į šalia esančią Vakarų Vokietiją. Viskas papildomai užmaskuota žaliu tinklu.
Po mėnesio kovinė parengtis buvo atšaukta. Priklausomai nuo politinės situacijos, raketos buvo nutaikomos į europinės dalies NATO bloko šalis – Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Vakarų Vokietiją ar Turkiją. Kas 3-4 metus kryptis buvo keičiama.
Greta raketų paleidimo aikštelės buvo įrengta požeminė branduolinių galvučių saugykla, maždaug už kilometro – karinis miestelis. Miestelyje nuolat gyveno apie 300 kareivių (keturios kovinės grupės iki 20 žmonių, „dyzelistai“, ryšininkai ir kitas aptarnaujantis personalas).
Apsaugos padalinys buvo didžiausias. Kuopa atsakinga už perimetro apsaugą ir minavimą kovinio pavojaus metu. Buvo įrengti trys bendrabučiai, dvi valgyklos, laisvalaikio ir pramogų centras, sandėliai, ambulatorija ir kiaulidė. Karininkai gyvendavo Plungėje esančiuose butuose.
1978 metais Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, vasarą iš jos buvo išvežta ginkluotė.
Nuo 1979 metų kariniame miestelyje veikė pionierių stovykla. Raketų paleidimo aikštelė buvo aptverta, durys – užrakintos.
Tačiau tai nesutrukdė pionieriams naktimis naršyti šio slapto objekto.
