Prisiminimai dar gyvi Sąjūdžio veikloje dalyvavusiųjų atmintyje
Atgimimo banga, užliejusi ir Šiaulius, bendraminčius vienijo daugiatūkstantines minias sutraukusiuose „Roko maršuose per Lietuvą“, laisvės mintis skleidė naujuose, nuo vienos partinės ideologijos nepriklausančiuose leidiniuose. Šiaulių spaustuvėje „Titnagas“ buvo spausdinami ne tik Lietuvos Sąjūdžio, bet ir latvių, rusų, baltarusių opoziciniai leidiniai – amžininkai suskaičiavo, kad jų buvo per 2 milijonus egzempliorių. O prisiminti tų metų įvykius, atpažinti save fotografijų parodoje ar prisiliesti prie unikalių leidinių galima ir savaitgalį vykstančioje ekskursijoje Šiauliuose.
– Prisiminkite save prieš tuos 30 metų, kokie prisiminimai vis dar gyvi atmintyje iš Sąjūdžio?
Elona Limantienė: Pagal savo prisiminimus iš Sąjūdžio metų privalėčiau parengti ekskursiją... Joniškyje. Tuo metu ten dirbau, ten tapau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare, iš ten buvau joniškiečių pasiųsta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Beje, jame buvau labai pasipuošusi: tautinį kostiumą man paskolino architektė Rasa Budrytė. Jos ir mano mamos dukart peržegnota vykau į Vilnių parvežti apsisprendimo – laisvi ir nepriklausomi.
Sąjūdžio suvažiavime sėdėjo mūsų delegacija pačiame priekyje, viskas kaip ant delno. Ir mes – visiems „ant akių“. Prieina prie manęs Sporto rūmų (ten vyko LPS steigiamasis suvažiavimas) darbuotoja su gėlėmis ir prašo, kad aš jas nuneščiau įteikti Vytautui Landsbergiui, pati negalinti. Nunešiau, o kai pamačiau, kad fotografai to tik ir telaukė, supratau, kad tai gudriai kolegų žurnalistų surežisuota situacija... Norėčiau ir aš po 30 metų, kaip tie ekskursantai „Žiburio“ lange, savo nuotraukas pamatyti.
Jūratė Sobutienė: Kai prasidėjo Sąjūdis, aš buvau studentė, studijavau Vilniuje žurnalistiką. Apie vykstančius pokyčius, permainas, Molotovo-Ribentropo paktą sužinojome iš savo dėstytojų Žurnalistikos katedroje. Tuo metu ten dirbo labai progresyvūs žmonės ir katedroje gyvenome daug laisviau nei kiti studentai.
Aš dalyvavau Roko maršo veikloje. Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos muzikinio gyvenimo lygis tuo metu buvo daug aukštesnis nei, tarkim, Rusijoje. O kai Roko maršo banga keliavo per Lietuvą, aš atlikau praktiką Šiauliuose. Atsimenu tokį nutikimą – skambina man viena iš kurso draugių, kuri lydėjo muzikantus. Ji ieškojo, kur galėtų išsimaudyti latvių grupės „Jumprava“ muzikantai ir Algirdas Kaušpėdas. Mat jie buvo apgyvendinti bendrabučiuose be šilto vandens. Nieko daugiau negalėjau pasiūlyti, tik savo tėvų namus. „Anties“ lyderis buvo peršalęs, prigulė pasnausti, latviai maudėsi, o aš turėjau išeiti atlikti užduočių. Grįžta namo tėtis, kuris apie svečius nieko nežinojo, duris jam atidaro besiskutantis vyras. Iš pradžių tėtis pagalvojo, kad supainiojo butus, bet pasirodo – ne.
– Elona, kuo Sąjūdis svarbus Šiauliams ir kuo Šiauliai yra svarbūs Sąjūdžiui?
Elona Limantienė: Į šį klausimą geriausiai, manyčiau, gali atsakyti mūsų istorikas, šiaulietis Seimo narys Arūnas Gumuliauskas. Būtent jis ėmėsi nagrinėti Šiaulių Sąjūdį, surinkti ir istoriškai pagrįsti šiaulietiškojo Sąjūdžio unikalumą bendrame visos Lietuvos fone. Be to, šiauliečiams kalbėti apie Šiaulių Sąjūdį ir jo iškilias asmenybes nėra paprasta. Vien ko verta Irena Vasinauskaitė su savo nuveiktais darbais ir nueitu keliu. Bet pabandyti verta. Kalbu apie mūsų žmones, ir nesvarbu, kur jie buvo – Šiauliuose, Marijampolėje ar Joniškyje. Kalbu apie to laikmečio nepakartojamumą, atsiradusią galimybę rinktis: su kuo tu ir kur eini. Kalbu apie šiauliečius, tuomet gyvenusius ir širdimi degusius su Lietuva, už Lietuvą, vardan Lietuvos.
– Pasakoti apie lankytinus objektus yra viena, o kaip sudominti ekskursantus prieš kelis dešimtmečius vykusiu judėjimu?
Elona Limantienė: Tu pats turi degti, kad kitų akys įsižiebtų, kad išgirstų tave, kad susidomėtų tavo pasakojimu. Ir labai gerbti į ekskursiją atėjusį žmogų. Tokiose ekskursijose nebūna atsitiktinių dalyvių! Padeda vidinis nusiteikimas, kad kiekvienas jų gali man kiek daug dar papasakoti, papildyti mano pasakojimą. Visa kita lemia puiki technika: nepriekaištingos žinios, sklandus kalbėjimas, visos įmanomos ekskursijos metu naudotinos priemonės ir... siurprizai. Kokie? Visokie, kad ir tie, kai grupę atlydi iki „Žiburio“ knygyno, kurio lange Šiaulių Sąjūdžio metraštininko Romualdo Struogos, fotografo Rolando Parafinavičiaus ir aktoriaus Juozo Bindoko nuotraukos išeksponuotos, kažkas iš nuostabos žagteli: oi, čia gi aš; o geras – čia mano mama!
Jūratė Sobutienė: Mūsų ekskursija susideda iš dviejų dalių – muzikinės su Roko maršu ir objektų, leidinių, kurie istoriškai susiję su Sąjūdžiu. Mes norime, kad mūsų sukurtą maršrutą kartu kurtų ir juo einantys žmonės. Kad atėjęs prie kokio nors namo kas nors galėtų papasakoti savo istoriją, savo patyrimą. Juk Sąjūdis – reiškinys, kuriame dalyvavome visi, visi buvome tos istorijos dalimi, ją kūrėme.
Šiaulių turizmo informacijos centro inf.
Gidai lauks prie P. Višinskio viešosios bibliotekos, Aušros al. 62.
Bilieto kaina 3 Eur.
Būtina išankstinė registracija el. paštu tic@siauliai.lt arba tel. (8 – 41) 523 110.
Turizmo informacijos centras pasilieka teisę keisti renginių programą.
