Jei norite tokio suvenyro kaip San Marino pasienio spaudas pase – nepamirškite pasiimti jo, nes dabar gi visi keliauja be pasų. Kita vertus, jūs tik susimokėkite, ir spaudą jums uždės kur tik pageidausite. Pavyzdžiui, mano nenuorama mama, lankydamasi prie likusio nenugriauto Berlyno sienos ruožo esančioje suvenyrų parduotuvėje, VDR spaudą gavo ant pilvo, nes neturėjo paso ir nieko gudresnio nesugalvojo. Taigi, nebūtumėte pirmieji, gavę spaudą ant pasirinktos kūno dalies.
Kadangi San Marinas neturi pasienio kontrolės, šią paslaugą galite nusipirkti turistų informacijos centruose. Nežinau, kiek tai kainuoja, nes savo apmaudui neturėjau paso, o spaudų spaudimą ant pilvo laikau beprasmišku reikalu. Todėl nusprendžiau nesiskaudinti širdies tuščiai klausinėdamas.
Teoriškai San Marinas yra nepriklausoma valstybė. Ji yra iš visų pusių apsupta Italijos. Patys san mariniečiai skelbiasi, kad yra seniausios pasaulio valstybės gyventojai. Dėl šio fakto nėra vieno sutarimo, tačiau aišku bent tai, kad San Marino konstitucija yra seniausia vis dar galiojanti konstitucija planetoje. San Marinas netgi turi savo kariuomenę, kuri yra viena mažiausių pasaulyje. Ji, žinoma, atlieka labiau simbolines funkcijas, nes vargu ar sugebėtų kokybiškai kariauti. Ilgą laiką San Marinas buvo mažiausia respublika pasaulyje, kol kažkur kitam pasaulio gale neatsirado dar mažesnė – Nauru respublika.
Iš San Marino istorijos man pasirodė kiek juokingas faktas, kad Antrojo pasaulinio karo metu pasklido gandai, jog San Marinas paskelbė karą Didžiajai Britanijai. Visgi tai tebuvo tik gandai, kuriuos pats San Marinas puolė aktyviai neigti ir siųsti britams pranešimus, kad mes jokiu būdu su jumis nekariaujame. Būtų linksma, jei tai būtų tiesa. Kažkas panašaus, jei mano akvariumo gupijai dėl niekad nevalomo akvariumo vandens susisuktų smegenėlės ir ji panorėtų išplaukti į atvirus vandenis pakovoti bent jau su lydekomis.
Kaip ir kitos Europos nykštukės, San Marinas yra viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui. Kaip joms tai pavyksta? San Marino ekonomika yra aukšto lygio, jame beveik nėra nedarbo, šalis neturi skolų. Negana to, jie turi nuolat perteklinį biudžetą.
Pagal ekonominio išsivystymo lygį San Marinas yra prilyginamas Danijai. Šalyje yra šiek tiek pramonės, kruopelytė žemės ūkio, stiprus finansinis sektorius. Tačiau daugiausia pajamų biudžetui duoda bankų, paslaugų ir turizmo sektorius. Iš tiesų – San Marine nuolat marširuoja turistai. Ir marširuoja taip smarkiai, kad nieko autentiško toje šalyje jau nebelikę. Viskas daroma turistams. Sako, šalį aplanko apie tris milijonus turistų per metus.
Nors San Marinas nepriklauso ES, jam yra duotas leidimas naudotis euru. San Marinas turi net savo euro monetas, kurios labai vertingos ir nuolat išgraibstomos kolekcionierių. Bent jau man niekur neteko matyti San Marino euro monetų.
Dar vienas labai populiarus atsiminimas iš San Marino yra šios šalies pašto ženklai. Jie yra nuolat graibstomi tiek kolekcionierių, tiek šiaip žioplių, ir yra vieni labiausiai perkamų San Marine gaminamų prekių. Gal kiek ir juokinga, bet pašto ženklų pardavimas duoda šaliai visai neblogas pajamas.
San Marino valstybės sostinė yra San Marinas. Tai daugiau nei keturis tūkstančius gyventojų turintis miestas. Jis yra San Marino valstybės širdis, stovinti ant Titano kalno. Teoriškai San Marino valstybė yra ne tik San Marino miestas, tačiau kone visi kalbėdami apie valstybę turi galvoje būtent miestą. Ir per daug neklysta. Istorinis San Marino miestas ir yra tai, dėl ko tie trys milijonai turistų plūsta į šalį. Visa kita šalies dalis nėra kažkuo per daug įdomi. Istoriniame San Marino mieste ir užgimė ši valstybė, save traktuojanti seniausia tebegyvuojančia valstybe pasaulyje. Visas miestas yra tarsi vienas senamiestis.
Beje, net 85% miestą aplankančių turistų yra italai.
Į San Mariną dažniausiai patenkama iš Riminio miesto Italijoje (beje, į kurį šiemet prasideda tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos). Iš čia nuolat kursuoja maršrutiniai autobusai į šią mini valstybėlę. Dažniausiai San Marino lankytojai neapsistoja šalyje nakčiai. Jie nuvyksta ten, pasivaikšto kelias valandas ir grįžta į Riminį. San Marine nėra daug viešbučių, o ir tie yra gana brangūs. San Marine nakvoja arba labai turtingi, arba dėl kažkokių principų tikrai norintys nakvoti San Marine žmonės.
Į San Mariną galima vykti ir automobiliu. Į istorinį miestą lįsti nepatariu, be to, realu, kad ten jūsų automobilio net ir neįleis. Kadangi pats miestas yra ant kalno, visas maršrutas valstybėje yra arba įkalnė, arba nuokalnė. Geriausia palikti automobilį šiek tiek žemiau nuo istorinio miesto ir likusį kelią įveikti pėsčiomis. Mes vykome autobusu iš Riminio, nes taip atrodė tiesiog paprasčiau.
Tik išlipę iš autobuso turistai standartiškai, tarsi pagal komandą, metasi prie aikštelės krašto masiškai fotografuoti vaizdus nuo kalno. Geriau kartu su jais nebėgti, nes užlipus į San Marino miestą vaizdai yra dar gražesni. Kita masinė psichozė yra tik išlipus iš autobuso pulti pirkti suvenyrus. Nusiraminkite, istoriniame mieste suvenyrų pasirinkimas yra daug didesnis. Nepraraskime savitvardos.
Ir dar labai rekomenduoju vykstant į San Mariną rugpjūtį, kai visa Italija atostogauja, iš anksto užsisakyti nakvynę Rimini. Galite net labai iš anksto, nes būtent tuo metu yra jausmas, tarsi visa Italija suvažiuoja į Riminį. Mes iš apsileidimo to nepadarėme, todėl turėjome labai sunkų ir beprasmiškai sugaištą laiką ieškant nakvynės. Visi viešbučiai buvo sausakimši. Ir kai atrodė, kad teks arba nakvoti stotyje, arba išvykti naktiniu traukiniu taip ir neaplankius San Marino, atsirado kažkoks turbūt nelegaliai butus nuomojantis italas, kuris išnuomojo mums kambarį kažkur miesto prieigose.
Pats istorinis miestas, žinoma, yra labai gražus. Tačiau manęs jis per daug nepakerėjo, nes ten tiesiog nėra tam palankių sąlygų. Jis per daug turistinis. Rugpjūtį ten turistai lipa vieni kitiems ant kojų, tvyro karštis, atsikvėpti ir pailsėti vienumoje vietų mažai, suvenyrų pardavėjai kalbina iš kiekvieno namo, visur tvyro šaršalas ir triukšmas. Norint labiau pasigrožėti, įsijausti į gražaus miesto gyvenimą, nejusti kitų turistų stūmių į nugarą, geriausia San Mariną aplankyti žiemą.
