„Gamta grįžta, – sakė Markos Kafourosas, „Santo Wines“ prezidentas. – Ji sugrįžo, kai saloje buvo tiek mažai žmonių, tiek mažai automobilių ir tiek mažai triukšmo.“
Dabar aplink salą gali pamatyti vos vieną kitą jachtą ar keltą, o praėjusiais metais sezono metu per vieną dieną priplaukdavo kad ir po tris kruizinius laivus, atgabenančius iki 10 tūkst. turistų.
„Tikiu, kad padaryta pauzė su kruiziniais laivais taip pat salai suteikė galimybę laisviau kvėpuoti, – sakė M.Kafourosas. – Manau, pastaruosius penkerius metus daug lankytojų Santorine nebuvo visiškai patenkinti, nes buvo daug žmonių ir eismo. Nuo šiol turizmas turi būti organizuojamas kitaip.“
Prieš pandemiją Santoriną lankę lietuviai, rašantys blogą „Kelionių reikalai“, taip pat perspėjo keliautojus apie dideles lankytojų minias šioje vietoje. „Santorino sala prikimšta turistų, tad teks stumdytis, o ekskursijos tempas labai didelis, ir visų objektų vis vien nespėsite pamatyti“, – apie vieną dieną, praleistą saloje, rašė jie. Daugiau skaitykite čia: Viena diena Santorino saloje: nepagražinta istorija ir patarimai keliaujantiems.
2019 m. Santorinas sulaukė rekordinio skaičiaus turistų – 2 milijonų. O gyventojų skaičius saloje siekia vos 15 tūkst. Infrastruktūra nepakėlė tokio srauto. Eilės restoranuose, spūstys gatvėse, besistumdantys žmonės karštose siaurose Oia gatvelėse...
Gill Rackham, daugiau nei 30 metų nuomojanti „Old Oia Houses“ apartamentus, „The Telegraph“ pasakojo, kad besibaigiant karantinui ji matė didelius pokyčius. „Šią gegužę ir birželį Santorinas buvo toks, koks devintajame dešimtmetyje. Gatvės buvo tuščios, ir buvo galima vėl iš naujo įsimylėti salą. Nebuvo jokių minių.“
Tokia ramybė turi ir savo kainą. „Mūsų užsakymai krito iki 20 proc., ir toliau smunka, – pripažino ji. – Tačiau mano požiūris toks – ši katastrofa Santorinui suteikė atokvėpį... Jokių minių, jokių spūsčių, jokių kruizinių laivų.“
Liepą vis daugiau ir daugiau turistų jau grįžo į salą, tačiau ji visgi dar gerokai tylesnė nei anksčiau. Vietos verslininkas Yannis Valambousas sakė, kad sala gali pasimokyti iš pandemijos.
„Kai susitaikys su akivaizdžiai neigiamomis pasekmėmis, Santorinas turi pažvelgti į save veidrodyje ir iš naujo įsivertinti. Ar tikrai norime ir vėl tiek daug lankytojų? Ar tikrai norime tik trumpam apsilankančių turistų? O gal galėtume virsti tikra atostogų kryptimi, kur žmonės saloje lieka ilgam, susipažįsta su mumis, o ne tiesiog pasidaro asmenukių? Kodėl mums keliautojais nepasirūpinus su ta tikra graikiško svetingumo dvasia? O ne vėl atsiduoti dideliam kiekiui žmonių, kuriuos čia išmeta kruiziniai laivai ir pigių skrydžių oro linijos...“ – kalbėjo jis.
Vyninę turintis vyras pasakojo, kad nors ir turi mažiau lankytojų, bet jie nori nuoširdesnės patirties – patys nori skirti kuo daugiau laiko pažinti produktus, pasimėgauti maistu. Netgi vidutinė vieno turisto paliekama suma dabar yra didesnė. Kartu geriau jaučiasi ir darbuotojai.
„Tai kartą per gyvenimą pasitaikanti proga ne tik Santorinui, bet ir keliautojams“, – tikino Y.Valambousas.
Agronomas Petros Vanvakousisas antrino, kad karantinas buvo proga permąstyti, kaip žmonės nori saloje gyventi: „Atvykau čia 1992 m., su šeima ieškodamas ramesnio gyvenimo. Metai po metų Santorinas tapo vis triukšmingesnis. Praėjusiais metais – 2019-aisiais – jaučiausi lyg gyvenantis Atėnuose ir svarsčiau apie išvykimą. Bet dabar vėl galima iš naujo pamilti Santoriną.“
