Sėkmingai su COVID-19 pandemija besitvarkanti šalis sulaukė ir pasaulio dėmesio. Europos Komisijos turizmo skatinimo tinklalapis „European Best Destinations“ Tbilisį paskelbė saugiausia kelionių kryptimi, į TOP20 sąrašą įtraukė ir šalies pajūrio kurortą Batumį. Nusprendusi pasauliui prisistatyti kaip saugiausia kelionių kryptis, šalis sulaukė ir užsienio leidinių, tokių kaip „The Washington Post“, „Lonely Planet“, dėmesio.
„Būtent rafinuotą, saugią ir kartu maksimaliai patogią aplinką siūlo Sakartvelas savo svečiams. Manau, kartu su mūsų unikalia gamta, kalnų ir jūros kurortu, išskirtine virtuve, lankytinomis vietomis, puikiu kartvelišku vynu, saugi aplinka bus vienas svarbiausių kriterijų, kuris dar labiau paskatins susidomėjimą mūsų šalimi“, – pokalbyje su 15min vylėsi Sakartvelo ambasadorius Lietuvoje Levanas Gvachliani.
Panašu, kad tokia greita šalies reakcija į pokyčius kelionių sektoriuje ir turizmo politikos adaptavimas jau duoda ir vaisių – Sakartvelas tampa dar patrauklesne kryptimi ir lietuviams.
„Sakartvelas visada buvo mėgstama lietuvaičių kryptis – susidomėjimas visuomet yra stabilus, tačiau jaučiame nedidelį užklausų pagausėjimą po to, kai Tbilisis pirmu numeriu buvo įtrauktas į saugių post-covid krypčių sąrašą, – 15min sakė kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir bendraturtė Gabrielė Štaraitė.
– Kol kas Sakartvelas yra viena pirmųjų egzotinių šalių, planuojančių atverti duris užsienio keliautojams, tad į šią šalį svarsto pakartotinai važiuoti net tie, kurie jau ten buvo.“
Vadinamas saugiausia kryptimi
„Mūsų šalis anksti pradėjo kovą su virusu, paskelbė nepaprastąją padėtį, ir buvo mobilizuoti visi resursai“, – pasakojo ambasadorius L.Gvachliani. Jo teigimu, sėkmingus rezultatus leido pasiekti trys priežastys – pačių žmonių supratimas ir solidarumas, didelis medicinos sektoriaus darbas ir tinkami valstybinių institucijų veiksmai.
Sakartvelas yra viena pirmųjų egzotinių šalių, planuojančių atsiverti, tad į šią šalį svarsto pakartotinai važiuoti net tie, kurie jau ten buvo, – sako G.Štaraitė.
Daugiau nei 3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo užfiksuota tik šiek tiek daugiau nei 800 COVID-19 atvejų, 85 proc. pacientų pasveiko. „Manau, šie skaičiai liudija sėkmę, kurią Sakartvelas pasiekė kovoje su virusu“, – teigė ambasadorius.
Iš krizės šalis išsineša ir reikšmingas išmoktas pamokas turizmo sektoriui. Keliautojai šaliai labai svarbūs – turizmo sektorius sudaro 11,5 proc. BVP, jame dirba apie 150 tūkst. žmonių. „Sakartvele turizmas yra vienas iš svarbiausių ir kasmet augančių sektorių, kuris faktiškai laikomas mūsų ekonomikos stuburu“, – teigė ambasadorius Lietuvoje.
Praėjusiais metais šalį aplankė daugiau nei 9 mln. turistų, o nutrūkus jų srautui, Tbilisis greitai ėmėsi priemonių gelbėti turizmo verslą – jam buvo skirta daugiamilijoninė paramą.
Ne ką mažiau svarbu ir per krizę turizmo sektoriaus sukaupta didžiulė patirtis. Šalies ekonomikos ministrės Natelos Turnavos teigimu, krizės metu 83 viešbučiai teikė karantino paslaugas daugiau nei 19-ai tūkst. žmonių.
„Jau galima sakyti, kad turizmo sektorius sėkmingai adaptavosi prie naujų aplinkybių, – teigė L.Gvachliani. – Sukurtos ir įgyvendinamos specialiosios gairės dėl visų turizmo industrijos segmentų, kad iš vienos pusės maksimaliai būtų užtikrinta tiek turistų, tiek ir vietinių sveikata, ir iš kitos pusės – turistams nebūtų sukeliami nepatogumai, ir jie galėtų laisvai jaustis.“
Šalis paskelbė išsamų priemonių sąrašą, kaip bus užtikrinamas keliautojų saugumas – pradedant oro uostais ir baigiant baseinais.
Lietuviai galėtų būti vieni pirmųjų turistų
Nuo birželio 15 d. Sakartvele atveriamas vidaus turizmas, o nuo liepos 1-osios šalis pradeda priimti turistus iš užsienio. Tiesa, ne iš visų šalių – bus vertinamas viruso paplitimo kiekvienoje šalyje rodiklis, vyks derybos tarp vyriausybių. Tarp pirmųjų šalių, iš kurių įsileistų turistus, Tbilisis vardija Lietuvą, Latviją, Estija, Izraelį, Austriją, Vokietiją, Čekiją, Graikiją.
„Žinoma, lietuvių turistų priėmimas mums yra prioritetinis. Lietuva labai sėkmingai vykdo kovą su virusu, taip kad esu įsitikinęs, Lietuva bus viena iš pirmųjų šalių, kurio piliečiai pradės keliauti į Sakartvelą“, – patikino L.Gvachliani. Praėjusiais metais į Sakartvelą keliaujančių lietuvių skaičius didėjo apie 20 proc.
Iki pandemijos iš Vilniaus į Kutaisio oro uostą skrydžius vykdydavo Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“. Ambasadorius vylėsi, kad derybos su avialinijomis bus sėkmingai baigtos, ir jau nuo liepos mėnesio oro jungtis bus atnaujinta.
„Wizz Air“ 15min kol kas negalėjo pasakyti, kada skrydžiai galėtų būti atnaujinami. „Nuolat stebime ir vertiname situaciją bei galiojančius kelionių apribojimus. „Wizz Air“ paleis kiek įmanoma daugiau krypčių, kai kelionių apribojimai bus panaikinti, ir bus poreikis konkretiems maršrutams“, – teigė bendrovės atstovas.
Leidimo atnaujinti skrydžius į Sakartvelą kol kas nėra suteikta. Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dėl oro susisiekimo su trečiosiomis šalimis bus bendras Europos Sąjungos sprendimas. „Kol kas lieka tik judėjimas, kalbant apie skrydžius, Europos Sąjungos viduje, be trečiųjų šalių“, – sakė ministras pirmininkas.
Jeigu skrydžiai būtų atnaujinti, Lietuvos kelionių organizatoriai turistus pasirengę į Sakartvelą gabenti jau liepos pradžioje. „Taip pat turime skirtingų maršrutų visais vasaros mėnesiais ir rugsėjį. Esame pasiruošę organizuoti individualias keliones pasirinktomis datomis“, – 15min teigė „Travel Planet“ vadovė G.Štaraitė.
Nors lietuvius Sakartvelas vilioja dėl daugybės priežasčių, tiesioginiai skrydžiai, be abejonės, prisidėjo prie šios krypties populiarumo. Nuskristi iš Vilniaus į Kutaisį užtrunka vos 3 valandas.
Skrydžiai galėtų turėti naudos ir Lietuvos ekonomikai. L.Gvachliani teigimu, Lietuvą ir Sakartvelą sieja išskirtinis bendradarbiavimas, socialiniai, kultūrinai ryšiai, todėl ir susisiekimas tarp šalių visada buvo labai aktyvus. „Mūsų piliečiai Lietuvą visada laikė įdomia ir pageidaujama kryptimi. Kartvelams labai patinka Trakai, jūros kurortai Palanga, Nida“, – vardijo jis.
Teks darytis testus
Turistui reikės ne tik įsigyti bilietus, bet ir apsispręsti, kaip įrodyti Sakartvelui, kad jis neatveš COVID-19 užkrato. Bus dvi galimybės – arba prieš pat kelionę, likus ne daugiau nei 72 val., savo šalyje gauti neigiamą testo atsakymą; arba pasidaryti testą atvykus į Sakartvelą. Abu variantai keliautojui tikriausiai kainuos.
Lietuvoje testą galima pasidaryti privačiose klinikose, tyrimo dėl koronaviruso kaina svyruoja nuo 70 iki 80 eurų.
Bus sudarytos galimybės keliautojui testą pasidaryti ir Sakartvelo oro uoste. Tuomet keliautojas bus pervežamas į karantino viešbutį, ten lauks atsakymo. Jis turėtų būti gautas ne daugiau nei per 24 valandas.
Pagal dabartinį planą, pats turistas padengtų testo, saugaus pervežimo ir viešbučio išlaidas. Ambasadorius visgi teigė, kad kol kas ši nuostata dar svarstoma, galutinio sprendimo kol kas nėra.
Turistui taip pat privalu bus turėti sveikatos draudimą, apimantį ir COVID-19 gydymo išlaidas. Tiesa, tokį įsigyti gali būti iššūkis. Nors tokių draudimų atsiranda, ateityje planuojantiesiems keliauti, draudikai BNS sakė tokios paslaugos pasiūlyti negalėsiantys – koronavirusu susirgus Europos Sąjungoje (ES), išlaidas galėtų padengti Europos sveikatos draudimo kortelė, o už ES ribų ligos išlaidos bus pačių keliautojų atsakomybė.
Reikės pasidaryti COVID-19 testą – arba namų šalyje, arba Sakartvelo oro uoste.
„Nepaisant to, kad kai kurios reguliacijos gali iš vienos pusės atrodyti kaip nepatogumas, tai juk tarnauja bendriems sveikatos ir saugios aplinkos užtikrinimo interesams“, – teigė L.Gvachliani.
Kokios naujovės laukia keliaujančių
Tad nors turistams tikriausiai visgi reikės patirti papildomų išlaidų, kainos pačiame turizmo sektoriuje neturėtų kilti. Ambasadoriaus teigimu, kainų nedidinti leis valstybės parama turizmo sektoriui.
„Sakartvelo turistinė industrija labai įvairi, todėl ir paslaugų paketų kainos taip pat galėtų būti skirtingos, tačiau nelaukiame, kad jos augtų. Sakartvelas, kaip ir praeitais metais toliau išliks labai konkurencingas kainų atžvilgių ir prieinamas mūsų šalies svečiams“, – aiškino jis.
Tbilisis, beje, neseniai buvo paskelbtas vienu iš pigiausių miestų emigrantams, įvertinus būsto nuomos, transporto ir kitas išlaidas.
Sakartvele bus taikomos tos pačios saugumo priemonės, kaip ir kitose šalyse – patalpose rekomenduojama dėvėti kaukes, laikytis atstumo, tam tikrose numatytose vietose matuojama temperatūra, nebebus bufeto stiliaus pusryčių viešbučiuose ir pan.
G.Štaraitė teigė, kad anksčiau suplanuotos „Travel Planet“ programos kelionei po Sakartvelą dėl COVID-19 keisti nereikėjo, tačiau atsiras daugiau saugaus keliavimo taisyklių. „Atstumų autobuse išlaikymo, dezinfekcijos, temperatūros matavimų ir kt., – vardijo ji. – Kaip ir iki pandemijos, organizuojame keliones mažomis grupelėmis, iki 12–14 asmenų. Tai taip pat suteikia papildomo saugumo keliautojams.“
Šalis pasiūlys ir naujovę – „Žaliąsias turizmo zonas“ (Green Tourism Zones), kuriose paslaugos bus teikiamos laikantis aukščiausių saugumo priemonių.
Tai bus izoliuotos vietos, rekreacinės zonos, kuriose bus gausu įvairių veiklų po atvirų dangumi. Į tokioje zonoje esančio viešbučio teritoriją, pavyzdžiui, galės patekti tik viešbučio svečiai, jiems bus prieinamas greitasis testas dėl COVID-19, budės medicinos personalas ir pan.
Į kur vykti ir ką skanauti Sakartvele?
„Sakartvelą lietuviai mėgsta dėl didelės pasirinkimų įvairovės, – 15min sakė „Travel Planet“ vadovė. – Ši šalis traukia miestų ir gamtos mylėtojus, maisto ir vynų gurmanus. Tbilisis ir Batumis yra dinamiški, greitai augantys ir gausybę istorinių objektų bei pramogų siūlantys miestai. Gamtos mylėtojus pavergia Kaukazo kalnų panorama, snieguotos viršukalnės, aukščiausiai Europoje įsikūrę kaimai.“
Vasara, G.Štaraitės teigimu, itin tinkama lankytis atokiuose, archajiškas tradicijas saugančiuose Svanetijos ir Tušetijos kalnų regionuose, kur galima leistis į žygius, grožėtis peizažais bei mėgautis malonia kalnų vėsa. O Juodosios jūros paplūdimiai Batumyje bei aplinkiniuose miesteliuose kviečia poilsiautojus mėgautis vandens pramogomis bei poilsiu.
„Svarbu paminėti tai, kad Sakartvelas yra šalis, viena pirmųjų pasaulyje priėmusi krikščionybę. Dėl to ten gausu itin senų, net pusantro tūkstančio metų siekiančių bažnyčių ir vienuolynų, kurie dažnai būna įsikūrę panoraminėse vietovėse“, – atkreipė dėmesį kelionių organizatoriaus vadovė.
Lietuvius Sakartvele pavergia ir žmonių svetingumas, draugiškumas bei ypatinga jų meilė lietuviams. „Draugų ten nesunku susirasti tiesiog gatvėje“, – sakė G.Štaraitė.
Žinoma, Sakartvelas žavi ir savo maisto kultūra – tiek išskirtiniais patiekalais, tiek vynais, kurie gaminami pagal unikalią archajišką vietos technologiją, tiek ypatingos užstalės tradicijos. Virtuvė, vynas, beje, skiriasi kiekviename šalies regione.
„Nors Sakartvelas yra maža šalis, tačiau kiekvienas regionas turi vien tik jam būdingą atspalvį. Būtent tai ir yra mūsų unikalumas“, – apie savo šalį kalbėjo Sakartvelo ambasadorius Lietuvoje. Jo teigimu, kaskart naujos kelionės metu galima atrasti dar iki šiol nepatirtų įdomybių ir naujovių.
Tarkim, jeigu jums Sakartvelo virtuvė siejasi su šašlykais, chačapuriais ir chinkaliais, tai nuvykę į Adžariją paragausit ir borano (patiekalo iš sūrio gabalėlių, plaukiojančių ištirpdytame svieste) bei kaimagi (adžarietiškos grietinės), Svanetijoje – kubdari (pyrago su mėsa), Kachetijoje – khashlama (mėsos troškinio).
Būtent dėl to L.Gvachliani siūlo po šalį geriau keliauti su gidu ar bent jau su gerai vietos gyvenimą žinančiu žmogumi – tuomet keliautojui atsiskleistų visos įdomiausios regiono paslaptys.
