Skaičiuojama, kad praėjusiais metais solo keliautojų daugėjo ketvirtadaliui. Iki pandemijos augimas buvo net 42 procentai.
Tam rengiasi Balis ir Tailandas, tačiau į tai visiškai dėmesio nekreipia Europa, kur viešbučių standartiniai kambariai tiek pat kainuoja tiek vienam, tiek dviem svečiams. Tiesa, „Airbnb“ ar įvairūs biudžetiniai hostelio tipo svečių namai solo keliautojams kartais siūlo vos ne celę.
Man asmeniškai vienišiaus dalią teko išbandyti kokius 5 kartus jūriniuose kurortuose Bulgarijoje, Rode (Graikija), Maltoje ar Kipre ir iš šių potyrių galima sudėlioti kokius 5 patarimus, kodėl vienam keliauti kartais vis dėlto geriau.
Pirma – nesiimi jokių lagaminų – keli pakaitiniai rūbai telpa į kuprinę, bet 3–4 knygos tiesiog privalomos.
Reikėtų vengti viešbučių, kuriuose dominuoja rusės – galimi įvairūs netikėtumai.
Antra – jei kišenė leidžia, geriau rinktis „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutį – po nedidelio alkoholio kiekio vakarai nebus nuobodūs. Tačiau tuo pačiu metu reikėtų vengti viešbučių, kuriuose dominuoja rusės – galimi įvairūs netikėtumai.
Štai ką tik aplankytame viename prabangesniame viešbutyje Rodo saloje pagrindinė masė turistų buvo senjorai britai ar prancūzai, tačiau iš Vokietijos atvykusios Pavolgio rusės privertė keisti dislokacijos vietą paplūdimyje.
„Ko tie pribaltai šiaušiasi – Vilnius gyventojų skaičiumi du kartus nusileidžia Rostovui prie Dono“, – tokias šnekas varinėjo garbaus amžiaus akiniuotos senjorės.
Dažnai ant šių „barakudų“ kablių užkimba tik rusiškai kalbantys prakutę vienišiai ūkininkai.
Prieš 5 metus Varnoje viena dama iš Volgogrado pavymui lėkė į visas ekskursijas. Kažkokiu būdu šios damos tiesiog užuodžia atvykėlius iš Baltijos šalių, tačiau ratu aplenkia prancūzus ar belgus. Dažnai ant šių „barakudų“ kablių užkimba tik rusiškai kalbantys prakutę vienišiai ūkininkai.
Trečia – galvotrūkčiais nelėkti į įvairiausias ekskursijas. Povų giraitės Kretoje ar Rode yra identiškos, ir nėra ko aukoti visos dienos dažniausiai rusų kalba vedamų ekskursijų. Beje, didieji šalies kelionių organizatoriai būtent šią kalbą siūlo iki šiol.
Ketvirta – vakare, atlėgus karščiui, drąsiai galima eiti į registratūrą ir prašyti raktų nuo lauko teniso kortų. Dažniausiai gausi ne tik raktus, bet ir tokį patį vienišių partnerį, pvz., iš Belgijos. Tai bus gera proga palavinti ir kalbos žinias.
Penkta – užsirašyti į „la carte“ vakarienę, kurią 4–5 žvaigždučių viešbučiai siūlo romantiškoje zonoje. Tokiu būdu praturtinsi laiką gurmaniškais potyriais ir išvengsi masinio bendrų salių „apsirijimo“. Tie gurmaniški pietūs puiki alternatyva nuo spoksojimo į televizorių.
Kaip nebūtų keista, Rodo viešbučiuose kiaurą parą sukasi HD „Russian Travel Guide“ programa anglų kalba, siūlanti traukti lašišas Kamčiatkoje ar grožėtis Sankt Peterburgu.
Rodo viešbučiuose kiaurą parą sukasi HD „Russian Travel Guide“ programa anglų kalba.
Psichologas Tomas Lagūnavičius solo keliones vadina tiesiog lengvu pabėgimu. „Jau Viduramžiais žmonės keliaudavo vieni, norėdami nusimesti dalį įtampos, patirti kažką naujo. Keliaujant vienam atsiveria daugiau įvairiapusių pažinimo patirčių, didesnio įsiliejimo į aplinką. Daugybė žmonių gyvena po vieną, todėl jų siekiai keliauti tik sveikintini“, – sako T.Lagūnavičius.
Psichologo idėjoms pritaria kelionių ekspertė Eglė Blažaitytė. Jos teigimu, 90 proc. solo keliautojų būna moterys, dažniausiai – 60–65 metų amžiaus, kurios neretai jau nebeturi su kuo keliauti. Vyrai solo keliautojai būna 40–50 metų, bet jie niekada nenori draugijos dviviečiame kambaryje.
Jie, beje, nevyksta į keliones lėktuvu, bet būna išbandę beveik visas įmanomas vienadienes ekskursijas autobusu. „Gan dažnai pavieniai keliautojai išvykose susipažįsta ir jau keliauja drauge. Esame lyg savotiškas pažinčių klubas“, – šypteli „Kelionių laikas“ dirbanti E.Blažaitytė.
Ekspertė mini, kad socialiniuose tinkluose jau sukasi raginimai 35–50 metų vienišius keliauti kartu, tačiau to nereiktų vertinti kaip „Tinder“ programėlės pakaitalo.
90 proc. solo keliautojų būna moterys.
„Tautiečiams dingo baimė pražūti svetimoje šalyje, todėl ir renkasi solo keliones, – kiek kitas pasirinkimo aplinkybes vardijo programėlės „Hoperfy“ kūrėjas Tadas Kertenis.
– Šiuolaikinis pavienis keliautojas yra apsiskaitęs, skonį turintis pilietis, kuriam tradiciniai kelionių agentūrų pasiūlymai yra kiek riboti. Mes į tai kol kas nesame orientuoti – nes darbo įtikti – daug, o grąžos būtų mažai.“
