Vis dėlto suradę savaitės išgyvenimo rusiškame traukinyje formulę galėsite panerti į visišką ramybę pro langą valandų valandas stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, skaitydami seniai žadėtą, bet vis per darbus į rankas nepaimtą knygą ar klausydamiesi vis naujų traukinio bendrakeleivių istorijų. Taigi, kaip atrodo savaitė ant bėgių nuo Maskvos iki pat Vladivostoko?
Miegu nesiskųsite
Kalbant be užuolankų ir galbūt kiek vulgariai, kelionės Transsibiro geležinkeliu rutiną galima apibūdinti trimis žodžiais – valgis, miegas ir tualetas. Antros klasės kupė ir trečios klasės, arba plackarto, vagonai toli gražu nėra šiuolaikiški ir prikimšti technikos stebuklų.
Dažnai vagonuose būna karšta, o dėl prastos vėdinimo sistemos trūksta šviežio, gaivaus oro, todėl mieguistumas tampa nuolatiniu palydovu, viliojančiu padėti galvą ant už 113 rublių (apie 1,5 Eur) visai kelionei gaunamos pagalvės. Beje, į šią sumą įskaičiuotas ir patalynės komplektas.
Prabudus po kiekvieno miego norisi užkąsti, todėl traukinio keleiviai dažniausiai iš savo turimų krepšių puola traukti sūrį, dešrą ir daržoves bei teptis sumuštinius. Kiti ant staliukų prie gultų pasikloja servetėles, kurias nukrauna rūkyta višta, kiaušiniais ar konservais.
Populiarus gėrimas šalia tokių užkandžių – tirpi, trys viename tipo kava, kurią galima užpilti iš kiekvieno vagono pradžioje esančio katilo su karštu vandeniu.
Tiesa, tikriausiai dar dažniau nei kavos užpylimui šis vanduo pasitarnauja ruošiant pagrindinį dienos patiekalą – greitai gaminamus, užpilamus makaronus, kurie tiek rusų, tiek lietuvių buitinėje kalboje dažnai vadinami tiesiog bomžpakiais.
Nors tokia Transsibiro geležinkelio dieta – tikras dietologų rekomenduojamos mitybos piramidės antipodas, tačiau tai yra vienintelis būdas išgyventi norint keliauti turint ribotą biudžetą.
Restorano kainos – ne kiekvienam
Ilgiausiame pasaulio traukinyje yra ir vagonas – restoranas, tačiau patiekalų kainos ir už jas gaunamų porcijų dydis ir kokybė šokiruoja. Pavyzdžiui, suaugusio žmogaus skrandį tik suerzinanti kepta vištiena su keptomis bulvėmis, po kurios nesijauti sočiai pavalgęs, jums atsieitų apie 6 Eur, alaus bokalas šalia – dar 3 Eur.
Dar viena vieta įsigyti maisto – ilgesni, kartais pusvalandį ar 40 minučių, trunkantys sustojimai didesnėse stotyse, kuriose namuose pagamintus patiekalus siūlo įvairūs gatvės prekeiviai.
Tiesa, restorane nebrangiai, už 36 rublius (apie 0,5 Eur), galima užsisakyti tradicinių rusiškų pyragėlių (pirožki) su bulvėmis ar kopūstais.
Šiuos pyragėlius, kartu su traškučiais, gazuotais gėrimais, saulėgrąžomis ir kitomis prekėmis, vaikščiodama po visus vagonus rytais ir dienomis siūlo ir kelių dešimtmečių darbo traukinyje stažą turinti moteris. Verta pažymėti, kad ji pyragėlius patikliems keleiviams bando prastumti meluodama, kad jie pigesni nei restorane, nors realybėje – viskas atvirkščiai.
Dar viena vieta įsigyti maisto – ilgesni, kartais pusvalandį ar 40 minučių, trunkantys sustojimai didesnėse stotyse, kuriose namuose pagamintus patiekalus siūlo įvairūs gatvės prekeiviai. Jeigu esate ne tik išalkę, bet ir norintys atnaujinti savo garderobą, prie traukinio galėsite nusipirkti ne tik maisto, bet ir drabužių ar bižuterijos gaminių.
Skaitmeninė detoksikacija be patogumų
Transsibiro traukinyje apie bevielį internetą galite tik pasvajoti, todėl kelionė po visą Rusiją gali pasitarnauti ir kaip puiki skaitmeninės detoksikacijos priemonė. Vietoj filmų ar serialų žiūrėjimo bei nardymo po socialinius tinklus galėsite stebėti bendrakeleivius, vis naujus vaizdus už lango ar atsipalaiduoti su knygomis ir žurnalais.
Vis dėlto, jeigu norite turėti bent minimalų ryšį su išoriniu pasauliu, – įsigykite vieno iš vietos mobiliojo ryšio operatorių SIM kortelę už 6 Eur, kuri leis mėnesį naudotis 5 gigabaitais interneto duomenų visoje Rusijoje. Tiesa, ryšys pagaunamas tik priartėjus prie miestų ar gyvenviečių.
Apie artėjimą prie didmiesčių ar gyvenviečių suprasite ne tik iš atsiradusio ryšio mobiliajame telefone, bet ir iš užrakintų tualeto durų. Likus nuo 15 iki 30 minučių iki ilgesnio sustojimo skelbiama sanitarinė zona, dėl kurios ir tariama „ne“ gamtinių reikalų atlikimui. Taip, taip, visa tai tik dėl to, kad retame traukinyje yra įrengti biotualetai, o tai reiškia, jog atlikus reikalus ir nuleidus vandenį, viskas keliauja tiesiai po traukiniu – ant bėgių, išvedžiotų po visą plačiąją Rusiją.
Apie dušą Transsibiro traukinio keleiviai taip pat pamiršta – jį pakeičia drėgnos servetėlės arba kibiras karšto vandens iš bomžpakių užpylimui skirto čiaupo. Be to, kai kuriose didžiųjų miestų, pavyzdžiui, Novosibirsko, stotyse įrengti dušai keliautojams, kuriuose galima nuplauti kelionės dulkes ir purvus už 2 Eur.
Komunalinis butas ant bėgių
Planuojant savo kelionę per visą Rusiją garsiuoju traukiniu svarbu nuspręsti, kuria klase važiuosite. Trečioji, vadinamojo plackarto, klasė yra pigesnė, tačiau kelionės metu joje jausitės tarsi gyvendami komunaliniame bute, o primokėję papildomų keliasdešimt eurų gyvensite keturvietėje kupė.
Kelionė trečios klasės vagonu reiškia nuolatinį buvimą su visais 54 vagono keleiviais, kurie naudosis iš viso dviem tualetais ir trimis elektros lizdais. Su Rusijos traukinių specifika nesusipažinusiam turistui gali pasirodyti, kad vieta trečios klasės vagone nieko nereiškia, tačiau taip toli gražu nėra.
Vagono kraštuose esančių vietų keleiviai kenčia nuo tualeto smarvės, o vidurinių vietų – nuo prakaituotų kitų keleivių kūnų kvapų bei blogesnės, nei įprastinė, ventiliacijos.
Dėl šios priežasties verčiausia rinktis tarpines vietas tarp vidurio ir vagono šonų, o jeigu po dienos ar dviejų neapsikentę komunalinio buto ritmo nuspręsite, kad norite didesnio komforto – sumokėkite priemoką už antrą, kupė, klasę bei tęskite kelionę socialinėje piramidėje palypėję laipteliu aukštyn.
Jeigu traukinio rutina jums įgris ir čia, galite išlipti dėmesį patraukusioje stotyje, pernakvoti viešbutyje ir tęsti savo kelionę kitą dieną. Turimas bilietas Transsibiro traukiniu jums leidžia vieną kartą nemokamai ir neplanuotai iššokti ir įšokti į traukinį.
