Belfastiečiai pirmiausia jums rekomenduos aplankyti sutvarkytą ir jaukų miesto centrą su keliais būtinais aplankyti objektais – nediduku ir labai dailiu, elegantišku Operos teatru, istoriniu labai meniškai dekoruotu „The Crown“ baru, dydžiu ir prabanga įspūdinga Rotuše (jos pirmuosiuose aukštuose esantį muziejų galima aplankyti savarankiškai arba su gidu nemokamai), Šv. Onos katedrą, šalia kurios puikuojasi naujasis Modernaus meno centras (įėjimas taip pat nemokamas).
Belfastas kažkada buvo svarbus laivybos pramonės centras, miestą maitino klestinčios laivų statyklos. Būtent jose buvo sukonstruotas ne vienas žymus Jungtinės Karalystės laivas, tarp jų – ir liūdnai pagarsėjęs „Titanikas“. Nors šį milžiną vargu ar pavadintume sėkmingu laivybos projektu, belfastiečiai sumaniai naudoja „Titaniko“ (ne)šlovę savo miestui garsinti.
Rengiamos teminės „Titaniko“ ekskursijos, „Titaniko“ atributikos netrūksta suvenyrų parduotuvėse, o kitapus upės, priešais senamiestį, puikuojasi tebeplėtojamas ambicingas ir įspūdingas urbanistinis projektas „The Titanic Quarter“ – labai modernus gyvenamųjų namų, verslo ir pramoginių pastatų kompleksas, kurios didžiausias traukos objektas – „Titaniko“ muziejus. Apsilankymas nepigus (apie 20 Eur), bet čia sužinosite viską, ką tik įmanoma, apie liūdnai pagarsėjusį laivą ir jo pirmą bei paskutinę kelionę.
Šalia muziejaus saugomas mažiau garsus, bet ne mažiau įdomus „Titaniko“ „mažasis broliukas“ – „SS Nomadic“, laivas, kuriuo buvo gelbėjami „Titaniko“ keleiviai. Jis taip pat buvo naudojamas karybai abiejų pasaulinių karų metu, vėliau nuplukdytas į Paryžių ir paverstas plaukiojančiu restoranu, o galiausiai privačios iniciatyvos dėka buvo grąžintas į Belfastą, restauruotas ir paverstas muziejumi.
Belfaste smagu apsipirkti. Ne tik todėl, kad parduotuvių – gausybė, visokiam skoniui ir kišenei, bet ir todėl, kad apsipirkimas dažnai tampa įdomia patirtimi. Štai modernumu tviskančiame didžiausiame ir ištaigingiausiame Belfasto prekybos centre „Victoria Mal“ yra ir vienas geriausių miesto apžvalgos taškų – nuo po stikliniu kupolu specialiai tam sukonstruoto apžvalgos bokšto galima apžvelgti viso miesto ir jo apylinkių panoramą, ir ši pramoga nieko nekainuoja.
Viena populiariausių apsipirkimui skirtų gatvių – Donegall Street – primena pramoninę Belfasto istoriją – joje puikuojasi stilizuotos bures primenančios skulptūros – aštuonių garsiausių Belfaste pastatytų laivų atminimui. Na, o kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo XVII amžiaus veikiantis tradicinis Šv. Jurgio turgus (Saint George Market) yra tikras rojus gurmanams, sendaikčių medžiotojams ar norintiems tiesiog pažioplinėti ir pabendrauti. Tai seniausias Belfasto turgus, laikomas vienas geriausių maisto turgų Jungtinėje Karalystėje, iš pradžių veikęs po atviru dangumi.
Dailus raudonų plytų turgaus pastatas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, ir nors yra nemažas, dabar atrodo kukliai modernių dangoraižių apsuptyje. Bet viduje prekyba šurmuliuoja, ir gerą nuotaiką kuria ir airiškas svetingumas ir draugiškumas – pirkėjai neskuba pirkti, o pardavėjai parduoti, regis, jiems tiek pat svarbu paplepėti – jūsų garantuotai paklaus, iš kur atvykote, ar jums patinka Belfastas, ir pavaišins vietinio sūrio gabaliuku ar riekele šviežiai keptos airiškos soda bread duonos. Ar dar įdomesnės – Guinness bread (taip, ji tikrai kepama su Guinness alumi!).
Didelis ir gražus Belfasto universitetas generuoja miestui svarbią pajamų dalį, garsina miestą, jį puošia ir suteikia daug gyvybės – aplink universitetą, kaip ir pridera, pilna studentiškų barų ir kavinukių, nebrangių restoranėlių. Prie universiteto šliejasi miesto Botanikos sodas, kuriame yra du įdomūs šiltnamiai – viename auginamos visokiausios palmės, kitame sukurtas atogrąžų mišką imituojantis mikroklimatas ir net reljefas – čia pamatysite ir mini krioklį, ir tikrą, vaisius mezgantį, banano krūmą. Lankymas nemokamas.
Nemokamas ir čia pat esantis puikus Alsterio muziejus, kuriame ne tik išsamiai ir įdomiai pasakojama Šiaurės Airijos istorija, bet ir, gal siekiant įtikti visokiausiam skoniui, dar pridėta ir šiaip visokių eksponatų, pvz., Polinezijos kaukių arba dinozaurų skeletų arba ryškiaspalvių plastikinių muliažų (nors tie dinozaurai šiaurės Airijoje niekuomet net negyveno).
Norint geriau perprasti Šiaurės Airiją ir išsamiau susipažinti su, ko gero, dramatiškiausiu Šiaurės Airijos istorijos periodu, būtina užsukti į šiaurinius Belfasto priemiesčius. Čia rengiamos ir ekskursijos su gidais, pravažiuoja turistais vėžini raudonieji hop-on hop-off autobusai, nors vietiniai gyventojai tik kraipo galvomis – jiems vis dar neįprasta, kad į šią, kažkada blogai garsėjusią miesto dalį užsuka turistai…
Juk ne taip seniai Belfastą dalijo siena, skyrusi kovojusius katalikus ir protestantus. Nemažai tos sienos tebėra likę, tik vartai visuomet atviri, puošti piešiniais, kalbančiais apie taiką ir santarvę… Lankytojus į šiuos priemiesčius traukia būtent garsieji sienų piešiniai, tapę išskirtine Belfasto identiteto dalimi, laikomi vienais įspūdingiausių gatvės meno pavyzdžių Europoje ne tik išraiškos, bet ir turinio prasme.
Sienų piešiniai kalba apie Belfasto istoriją, jie mena pilietinio konflikto laikus, iškalbingai pasakoja apie skausmą, žiaurumą, griežtus principus, tikėjimą ir galiausiai pasiektą taiką… Kai kurie jų skausmingi, kiti kiek juokingi, dar kiti – visai nauji, su aliuzijomis į mūsų dienų aktualijas, kartais gluminantys ir kirbinantys įtarimą, kad senos žaizdos dar neužgijo, o nesutarimai – dar ne visai pamiršti.
Populiariausios gatvės, kuriose daugiausia žinomų piešinių – Fall Street ir Shankill Road. Beje, po šią miesto dalį įdomu pasidairyti ir dėl ypatingos, autentiškos nedidelio Šiaurės Airijos miestelio atmosferos. Žmonės draugiški, šnekūs, gurkšnoja alų mažose, senose kišenės dydžio aludėse, kuriose lankosi kelios šeimų kartos o panorę atsigerti popietinės arbatos, galite užsukti į vieną iš senųjų arbatinių. Jos atrodo tarsi atgijusi airės močiutės nuotrauka, kur stalai užtiesti nėriniuotomis staltiesėmis, o puodeliai puošti paauksuotais apvadais gėlių ornamentais.
