Keliones į pajūrį dažnas šiemet rinkosi kaip atostogų kryptį – tai tebėra vienas populiariausių maršrutų, pranešime spaudai pastebi „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“. Vasaros pabaigą, leidžiantis juo, galima palydėti ir produktyviai, apdovanojant save pažinimo džiaugsmu, – bendrovė kartu su leidykla „Lapas“ keliautojams pristato knygą „Neringa. Architektūros gidas“ ir kviečia pajūrį pažinti kitaip, per architektūrą.
Pajūrio architektūrinės pažibos
Architektės, Neringos architektūros gido redaktorės Aistės Galaunytės teigimu, paradoksalu, kad šio krašto gamta, architektūra yra saugoma, pripažinta ir įvertinta, tačiau tiek mažai žinome apie Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos istoriją iki Antrojo pasaulinio karo.
„Taip ir kilo ambicinga idėja – užuot glaustai pateikus jau žinomą architektūros istoriją, imtis naujų tyrimų. Knygoje pristatomos 90-ies pastatų ir objektų istorijos, kurias iliustruoja nuotraukos, brėžiniai bei miestelių žemėlapiai su pažymėtomis lankytinomis vietomis. Dėmesį skiriame ir pasakojimui kaip ir kodėl pokariu dramatiškai pasikeitė Neringos gyventojų socialinis portretas ir urbanistinis peizažas; kokia yra šiuolaikinė Neringos architektūra ir kas ją formuoja?“, – pasakoja redaktorė.
Architektė A.Galaunytė pajūryje rekomenduoja aplankyti šiuos objektus:
Vila „Hubertus“
Kalno g. 4, Juodkrantė
Prieš įsteigiant Neringos miestą 1961 m., Kuršių nerijos centru laikyta Juodkrantė. Čia kurortas pradėjo formuotis dar XIX a. viduryje, kai šalia žvejų kaimo Kalno gatvėje pradėjo augti prabangesnių vilų kvartalas. Vila „Hubertus“ priklausė Stellmacherių šeimai, įkūrusiai vilų kvartalą. Be nuomojamų gyvenamųjų kambarių čia buvo įsteigtas paštas ir telegrafas, miško kasa, taip pat dirbo pakrantės fogtas – administracines, teismines bei visuomenės saugumo funkcijas vykdęs pareigūnas. Vila yra įspūdingų architektūrinių formų, gausiai dekoruota augaliniais motyvais, turi išlikusias verandas.
Poilsio namai „Dainava“
Pervalkos g. 38, Pervalka
Archyvinės nuotraukos liudija, kad senieji Kuršių nerijos žvejų namai išties buvo dengti nendrėmis, ir tik vėliau jas masiškai imta keisti čerpėmis. Nendrinių stogų technologija, kaip vietos dvasią pabrėžianti priemonė, atgimė 8 dešimtmetyje, statant naujus poilsio namus. Tokius stogus, romantinės dvasios vedamas ir žvejo namo architektūrą interpretuodamas, suprojektavo ir poilsio namų „Dainava“ architektas Vaidotas Guogis.
Mokslų akademijos Fizikos instituto poilsio namai
Preilos g. 2, Preila
Poilsio namų architektas Gintautas Juozas Telksnys dėl savo projektuotų pastatų skulptūrinės plastikos dar vadintas menininku skulptoriumi. Savita architekto kūryba pasižymėjo orientacija į ekspresyvias ir kartais etnografiškas formas, smulkiu masteliu, dėmesiu detalėms. Išskirtinis komplekso bruožas – spalvinė kompozicija su ryškiai geltonais ir žydrais akcentais frontonuose. Dėl istorinių formų interpretavimo ir dekoratyvinių detalių derinimo pastatas vadintas vienu pirmųjų postmodernizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje.
Restoranas „Ešerinė“
Naglių g. 2, Nida
1970 m. marių potvynis apgadino dvi etnografines žvejo sodybas Nidos pamaryje. Buvo nuspręsta vieną, geriau išsilaikiusią, atstatyti ir joje įrengti Etnografinį muziejų, o kitą nugriauti ir jos vietoje pastatyti kulinarinio paveldo patiekalų restoraną. Taip Nidoje atsirado legendinė architekto Vaidoto Guogio suprojektuota „Ešerinė“. Jo architektūroje dera modernios stiklo vitrinos ir impregnuoto bei natūralaus medžio estetika, nendrių stogai ir žvejų namams būdingas koloritas. Vieno aukšto pastatas pakankamai darniai įsiliejo į jautrią Nidos aplinką, šalia tradicinių žvejų namų ir kelio į Parnidžio kopą.
Knygos „Neringa. Architektūros gidas“ tekstų autoriai – Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė-Petrulienė, Martynas Mankus ir Vasilijus Safronovas, nuotraukų autorius Norbert Tukaj.
Lietuviai noriai traukė prie jūros
„LTG Link“ vadovo Lino Baužio teigimu, traukinys Vilnius–Klaipėda–Vilnius, o ypač „Pajūrio ekspreso“ maršrutas šiemet buvo labai populiarus, renkantis Lietuvos pajūrį atostogoms ar savaitgalio išvykai.
„Pajūrio ekspreso“ traukinių užimtumas neretai viršija 90 proc. – keleiviai vertina komfortą ir galimybę kelionės laiką leisti produktyviai, naudojantis bevieliu internetu. Bilietus į šį maršrutą rekomenduojame įsigyti iš anksto – be šio liko dar du savaitgaliai, kai kviesime patogiai, jungtiniu traukinio ir autobuso maršrutu, pasiekti Palangą, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą. Matome, kad būtent Nida šiemet buvo populiariausia „Pajūrio ekspreso“ kryptimi“, – pasakoja L.Baužys.
Pasak „LTG Link“ vadovo, keliautojai dar traukinyje galėjo pasižymėti svarbiausius objektus, kuriuos nori aplankyti prie jūros, – architektūros gido leidiniai nuo liepos taip pat keliauja „Pajūrio ekspreso“ traukiniais“.
