Norint nemokamai pas ką nors apsistoti, pirmiausia reikia užsiregistruoti vienoje iš interneto svetainių. Užtenka į „Google“ paieškos sistemą įvesti raktažodį „couchsurfing“ (iš anglų kalbos: couch – sofa, guolis, surfing – naršymas) ir tokią rasite. Populiariausia – „Couchsurfing.org“ svetainė, save pristatanti kaip didžiausią pasaulyje keliautojų bendruomenę.
Naudojasi 5 tūkst. Lietuvos gyventojų
Afrika, Antarktida, Europa, Amerika, Okeanija, Azija, Vidurinieji Rytai – visur galima rasti žmonių, siūlančių nemokamą guolį.
„Couchsurfing.org“ yra užsiregistravę 828 tūkst. narių. Iš jų – daugiau nei 5 tūkst. gyvenančių Lietuvoje: 2632 vilniečiai, beveik 1 tūkst. kauniečių, nemažai alytiškių, klaipėdiečių, marijampoliečių, panevėžiečių, šiauliečių. Įdomus faktas, kad latvių ir estų čia užsiregistravę pusantro karto mažiau nei lietuvių.
Tai – daugiausia jauni, į trečią dešimtį įkopę žmonės, dar neturintys šeimų, mėgstantys keliauti ir bendrauti. Vieni čia ieško nemokamos nakvynės, kiti noriai priima žmones pas save, treti ieško užsieniečių draugų, kurie norėtų savo mieste susitikti ir išgerti puodelį kavos, aprodyti miestą.
Vis dėlto pirmųjų – ieškančių nemokamos nakvynės – daugiausia.
Anketa: kuo išsamiau, tuo geriau
Registruojantis reikia užpildyti anketą. Joje – daug punktų: amžius, lytis, išsilavinimas, profesija, pomėgiai, keliavimo patirtis, pasakojimas apie save. Visos informacijos pateikti nebūtina, tačiau kuo išsamiau parašai, tuo lengviau kitiems nariams susidaryti įspūdį.
Žmonės, apsistoję vieni pas kitus ar kartu keliavę, gali parašyti viešai matomus teigiamus arba neigiamus atsiliepimus.
Priimantieji nakvoti paprastai publikuoja ne tik savo, bet ir savo namų nuotraukas, parašo, kiek žmonių vienu metu galėtų priimti, kokias sąlygas siūlo. Nuo čiužinio ar sulankstomos lovos kampe iki atskiro kambario apartamentuose su visais patogumais – „Couchsurfing.org“ nariai gali pasiūlyti visko.
Vaikinas atidavė buto raktus
 |
| Vaiva Ružaitė |
Vaiva Ružaitė, „Eurodesk Lietuva“ programos redaktorė, apie couchsurfingą sužinojo iš draugų, mėgstančių pigiai ir įdomiai keliauti, norinčių ne tik pamatyti lankytinus objektus, bet ir pažinti kultūrą, pabendrauti su vietiniais, aplankyti turistams nežinomas vietas.
Vaiva minėtoje svetainėje užsiregistravo, kai su dviem draugėmis autostopu keliavo į Kroatiją. „Jeigu būčiau keliavusi viena, gal nebūčiau drįsusi išbandyti couchsurfingo, tačiau su kompanija tai buvo labai smagi patirtis“, – tikino Vaiva. Nemokamai merginos apsistojo Vienoje ir Rijekoje. Jos ten praleido po dvi dienas.
„Vaikinas iš Vienos mums netgi patikėjo savo nuomojamo buto raktus, nes pats turėjo išvykti į festivalį kitame mieste. O panelė iš Rijekos puikiai integravo į savo draugų kompaniją, ir jų dėka miestą pamatėme visai kitomis akimis. Ji gyveno šiek tiek už Rijekos, todėl teko susipažinti su jos vairavimo ypatumais. Pasiekėme ir paplūdimį, kuris užliejamas kylančio vandens“, – įspūdžiais dalijosi V.Ružaitė.
Patikėjo žmonių gerumu
Merginą žavi tai, kad niekada negali žinoti, pas kokį žmogų pakliūsi, ar jis norės daug bendrauti su tavimi, ar tik duos kambarį, lovą, čiužinį ir paprašys nelįsti į akis.
„Tai ne tik pigus būdas apsistoti, tai ir kultūra, ir šalis iš vidaus. Šalį sudaro žmonės, todėl pirmiausia ir reikėtų susipažinti su jais, o ne su populiariu muziejumi ar garsiausia kavine. Vietiniai geriausiai žino visas istorijas, legendas, peripetijas. Po kelionės grįžau iš naujo patikėjusi žmonių gerumu, todėl nebekyla minčių, kad kas nors galėtų pasisukti bloga linkme,“ – pasakojo V.Ružaitė.
„Jautiesi kaip prieglaudoje“
 |
| Akvilė Kavaliauskaitė |
Nors giriančių couchsurfingą galima rasti daug, šis keliavimo būdas turi ir minusų. Tiksliau, viskas priklauso nuo požiūrio. Tai pastebėjo žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė.
„Couchsurfingo filosofija nėra ta, kad gyventum nemokamai. Reikia dalintis patirtimi. Atvažiuoji į kokį nors kraštą, turi pseudodraugą, kurį susiradai internetu, jis tau aprodys miestą, integruos į tos vietos kultūrą. O daug kas, ypač lietuviai, keliauja taip tik todėl, kad tai nemokama. Pažįstu keliautojų, kurie daro tai ne dėl pinigų, bet tokių Lietuvoj – gal 5 proc. Tie senieji tikrieji keliautojai, kurie tokiu būdu susirado draugų ir gal net susituokė, nėra patenkinti, kad dedasi tokie dalykai, – kalbėjo A.Kavaliauskaitė. – Jeigu atvykęs tikrai nori būti nuo kažko priklausomas, gyventi svetimuose namuose, nori su tuo žmogumi, pas kurį atvažiavai, leisti laiką, – viskas gerai. O jei nori tik nemokamai nakvoti, ir tau nusispjaut pas ką, tai nėra malonumo, nes jautiesi kaip prieglaudoje. Ir tam žmogui, kuris tave priėmė, nemalonu, nes neturi interesų, kokių turėtum turėti.“
Pasirodė panašus į iškrypėlį
A.Kavaliauskaitė pirmąkart nemokamos nakvynės malonumus išbandė su draugu – apsistojo Škotijoje pas vaikiną, kurio namuose buvo tokia netvarka, kad norėjosi skradžiai žemę prasmegti. Prieš atvykdama ji dorai nepasidomėjo, kokiomis sąlygomis teks nakvoti.
Kitąkart apsistojo pas italą, kuris merginai pasirodė panašus į iškrypėlį.
„Jeigu būčiau atvykusi viena, būčiau lėkusi su tais lagaminais į gatvę, – prisiminė A.Kavaliauskaitė. – Būna, žmogus internete prisistato, kad skaito knygas, jam patinka menas. Nuvažiuoji pas jį, randi kažkokį forsą su baltais kedais, kuris tave vedžioja po visokias kebabines. Apskritai atvažiavęs pas žmogų svarstai, ką sakyti, ar dėkingas turi būti, ar ne. Nežinai, kaip jaustis. Nors buvo per tą laiką ir normalių nakvynių, su vienu žmogumi iki dabar bendrauju, tačiau kai susiradau darbą, mečiau šitą reikalą.“
Per pusantrų metų nenusvilo
 |
| Benjaminas Orenas |
Vokietis Benjaminas Orenas, gyvenantis ir studijuojantis Brėmene, „Couchsurfing.org“ svetainėje užsiregistravo prieš pusantrų metų ir jau po mėnesio sėkmingai apsistojo pas nepažįstamus žmones Stokholme.
Prieš metus pats sulaukė pirmųjų svečių, ir nuo tada juos priima nuolat. Sausį vokietis gavo dešimt prašymų leisti pas jį apsinakvoti. „Pusė jų – lietuvių!“ – juokėsi vyriškis ir pridūrė, kad lietuviai pas jį nakvynės prašosi dažnai. Kaip ir rusai, estai bei latviai. B.Orenas turi gerų rekomendacijų, siūlo palankias gyvenimo sąlygas ir retai prašantiesiems pasako „ne“.
Iš Lietuvos nuskristi į Brėmeną nebrangu, todėl per pastaruosius metus pas Benjaminą apsilankė 15 vilniečių. „Jie lauktuvių atveža alkoholinių gėrimų, sūrio, kumpio, saliamio, stengiasi būti draugiški ir net pagelbėti buityje. Su lietuviais labai lengva bendrauti, visada gerai jaučiuosi, jie atviri ir turi gerą humoro jausmą“, – tikino vokietis, pats šį mėnesį atvykstantis į Vilnių.
„Pastebėjau, kad Vakarų Europos keliautojai rečiau ieško nemokamos nakvynės. Jie mieliau apsistoja Brėmeno viešbučiuose ar nakvynės namuose. O štai Rytų Europa atviresnė tokiam keliavimo būdui. Tai susiję su menkesniu biudžetu arba atviresne kultūra. Paprastai pinigai lemia daugiau, ypač studentams, tačiau Rytų europiečiai nebijo apsistoti pas nepažįstamuosius, trokšta užmegzti ryšius. Tai pastebėjau ir Rytų Vokietijoje. Gal tai postkomunistinės kultūros bruožas?“ – svarstė B.Orenas.
Prieš priimdamas nakvoti žmones Benjaminas atsižvelgia į kelis kriterijus: panašų amžių, pomėgius.
„Dažniausiai bendri interesai yra vakarėliai. Dar mane domina maisto ruoša, įdomios istorijos“, – pasakojo vokietis ir pridūrė, kad dar nėra turėjęs neigiamos patirties. Taip pat ir su visų dažnai peikiamais lietuviais.
