„Kelionę rinkomės ankstyvą pavasarį, kol dar Lietuvoje šalta: kovo 20 d. – kovo 29 d. Skridome lėktuvu su vienu persėdimu Londono Lutono oro uoste į priekį (lygiai taip pat – atgal)“ – pasakojimą pradėjo Audrius Taraila. Į Lansarotę jis skrido kartu su savo seserimi Dovile bei jos vyru Audriumi Gavėnais.
Jau žiemą pradėjęs galvoti, kad norėtų nuskristi į Kanarus, A.Taraila bilietų intensyviai pradėjo ieškoti vasarį. Galiausiai „sumedžiojo“ bilietus už 73 eurų pirmyn ir atgal žmogui.
„Suma buvo puiki, tad nieko nelaukęs griebiau juos“, – sakė keliautojas. Pasak jo, nuskristi į Lansarotę galima ne tik su „Ryanair“, tad ir bilietų ieškojo ne tik šios oro bendrovės, bet ir „Wizz Air“, „EasyJet“ ir kituose puslapiuose.
„Skrydį iš Vilniaus į Londoną ir atgal pirkau iš „Ryanair“. Skrydį iš Londono į Lansarotę – taip pat iš „Ryanair“, o skrydį iš Lansarotės į Londoną – iš „EasyJet“. Šis skrydis kainavo žmogui vos 8 eurus“, – prisiminė pašnekovas.
Prieš šią kelionę A.Taraila jau buvo lankęsis Tenerifėje bei sąlyginai netoli esančioje Madeiroje – saloje, priklausančioje Portugalijai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Savarankiškai po Madeirą keliavę draugai: „Vienintelis minusas – kad nėra tiesioginio skrydžio“
„Žinojau, kad pasirinkęs vieną iš Kanarų salų, neapsiriksiu. Pirma idėja buvo rinktis Fuerteventūrą, tačiau, bėgant laikui, visi nusprendėme šį kartą pasirinkti šalia esančia Lansarotę. Galutinai apsispręsti padėjo rasti pigūs bilietai“, – sakė vaikinas.
Tiek šią, tiek ankstesnes keliones jis planavo savarankiškai. Susidaryti planą, ką verta aplankyti, o kam geriau neskirti laiko, padėjo draugų rekomendacijos.
„Didžiausią įtaką darė pomėgis keliauti į salas, žinojimas, kad ten bus šilta tuo metu. Ir, žinoma, paieškos internete apie salą nenuvylė, o tik dar labiau sustiprino norą ją aplankyti“, – sakė A.Taraila.
Koks buvo pirmas įspūdis? Anot pašnekovo, jau per lėktuvo langą pro debesis išvydus žemę, apsuptą vandens, norėjosi kuo greičiau ten atsirasti.
„Nusileidus ant žemės įspūdis buvo dar geresnis: saulė švietė (nors kartais pasislėpdavo už debesų), buvo šilta (nors kartais papūsdavo vėjukas vėsesnis, bet mums, atvykusiems iš vietos, kur termometras rodė apie nulį laipsnių, nebuvo kuo skųstis)“, – juokavo keliautojas.
Jis prisiminė, kad Lansarotėje iš karto suprato, kad žalumos daug nepamatys. Tačiau akmenų, uolienų, sustingusios lavos vaizdų užteks visiems metams arba iki kitų panašių kelionių.
Saloje praleidę 8 dienas, lietuviai spėjo daug ką išvysti ir patirti. Tačiau įdomiausia, pasak A.Tarailos, buvo išvyka į Timanfajos nacionalinį parką, kur kompanija kepė dešreles... be jokios ugnies ar elektros.
„Tiesiog ant žemės gelmių sklindančios kaitros“, – paaiškino keliautojas. Iš šios kelionės įsiminė ir žygis pėsčiųjų taku, einančiu šalia vandenyno kranto per Timanfajos nacionalinio parko teritoriją.
„Šis takas batų negaili, o su šlepetėmis juo geriau net nebandyti eiti, nes sukietėję lavos gabaliukai pakankamai aštrūs“, – pasakojo A.Taraila.
Nors iš pradžių neįprastas gamtovaizdis sukeldavo susižavėjimo šūksnius, į kelionės pabaigą lietuviams, pripratusiems prie žalumos, jos jau norėjosi.
„Asmeniškai man didžiausias nusivylimas ir buvo, kad baigiantis atostogoms norėjosi žalumos, ne vien uolų ir kaktusų“, – neslėpė A.Taraila.
Kanaruose labai populiari pramoga – nardymas. Išbandyti ją Lansarotėje ryžosi vienas iš Audrių – A.Gavėnas. Prieš kurį laiką aktyviai plaukiojęs lietuvis tai darė pietinėje salos pusėje esančiuose paplūdimiuose. Nardė be įrangos.
„Plaukimo akinius turėjau savo, tad itin sūriame Atlanto vandenyje galėjau viską puikiai matyti. Nuo kranto nubridus apie 10 metrų po vandeniu jau gali pamatyti įvairių spalvų nedidelių žuvyčių, jas labai įdomu sekti iš paskos, nėra jos itin baikščios ir prisileidžia gana arti. Tačiau pastebėjau, kad taip besekiojant žuvis gali labai lengvai nutolti nuo kranto ir jei ne didžiulės uolos ir kalnai, per bangas gali beveik nematyti, kurioje pusėje krantas. Tad prasčiau mokantiems plaukti rekomenduočiau tų žuvelių vieniems nesekioti“, – sakė A.Gavėnas.
Pasak jo, vandenyno vanduo pasakiškai skaidrus ir dugnas atrodo visai negiliai.
„Aš pats nerdamas pagal rankų ir kojų judesių kartojimo kiekį daugmaž jaučiu, kiek metrų galiu nunerti, taigi, dugnas nėra taip arti, kaip gali pasirodyti. Svarbu nepamiršti, kad pakilimui nuo dugno į paviršių irgi reikia pasilikti plaučiuose deguonies. Maudykitės atsargiai, nes Lansarotėje yra paplūdimių, kur bangos gali ne tik jus pargriauti, bet ir nusitempti gilyn“, – perspėjo būsimus nardytojus keliautojas.
Kadangi nemažai lietuvių svajoja apsilankyti Kanarų salose, taigi ir Lansarotėje, joje jau buvę lietuviai dalinasi patarimais:
- Bilietus į lankytinas vietas geriausia pirkti dar būnant Lietuvoje internetu. Taip pat patogu iš anksto užsisakyti ir automobilį, kuriuo keliausite po salą. Jis lietuviams pasirodė ideali transporto priemonė, leidusi pasiekti visus norimus salos kampelius. Jo nuoma 7 paroms kainavo apie 80 eurų;
- Aplankykite kaktusų sodą, Timanfajos nacionalinį parką, Las Verdes urvą, Jameos del Agua, pajodinėkite ant kupranugarių (taip, ne tik Tunise, Turkijoje ar Egipte populiari ši pramoga!). Jei mėgstate aktyvų poilsiavimą, leiskitės į pažintinius žygius pėsčiųjų takais. Na, ir būtinai aplankykite daugiau nei vieną saloje esantį paplūdimį;
- „Planuojantiems keliauti į Lansarotę, patarčiau išbandyti banglentes ir nardymą, o svarbiausia to nepasilikti paskutinei dienai“, – sakė A.Taraila. Kodėl? Nes po nardymo nerekomenduojama skristi mažiausiai 18 valandų.
- Paragaukite Lansarotės ūkiuose gaminamo sūrio, vietinio vyno, gofio bei jūros gėrybių. „Man labai patiko tunas“, – patarė pašnekovas;
- „Visi trys mėgstame kartingus, tad radome ir išbandėme juos ir Lansarotėje. Mums patiko, rekomenduojame ir kitiems tai padaryti“, – sakė A.Taraila.
