Daugiau pasakojimų apie pažintinius takus rasite tinklaraštyje.
Zarasų rajone esantis Šavašos takas driekiasi 1,5 km. Įdomiausias jo objektas be jokios abejonės yra – beveik visomis kalnų upės savybėmis pasižyminti Šavaša, kuri teka Gražutės regioninio parko teritorijoje. Jį rasite šalia Antalieptės miestelio (Zarasų raj).
Kodėl Šavaša – kalnų upė?
Šavašos pažintinį taką pirmą kartą aplankiau dar mokyklos laikais prieš gerą dešimtmetį. Šis takas buvo įrengtas dar 2003 m., taigi, jam net 12 metų! 2015 m. Šavašos pažintinis takas pateko tarp dešimties gražiausių pažintinių takų Lietuvoje. Aš su tuo visiškai sutinku ir leiskite papasakoti, kodėl.
Šavašos pažintinis takas yra pirmasis geologinis takas Lietuvoje, o pati upė Šavaša yra laikoma kalnų upe. Nors tikrų kalnų Lietuvoje neturime, tačiau šios upės šlaitai labai aukšti ir vanduo krenta net po 11 metrų kas kilometrą.
Tako ilgis – 1,5 km, todėl eidami juo aukščio skirtumą tikrai pajusite. Be to, lipti aukštyn ir žemyn teks ne vieną kartą, daugelyje tako vietų yra įrengti laiptai (ar bent turėklai), todėl nusiteikite ne tik pasivaikščioti, bet ir neblogai pasportuoti.
Nors tikrų kalnų Lietuvoje neturime, tačiau šios upės šlaitai labai aukšti ir vanduo krenta net po 11 metrų kas kilometrą.
Kaip atvykti?
Privažiuoti prie tako, kuris yra Gražutės regioninio parko teritorijoje, geriausia nuo Antalieptės miestelio pusės. Takas yra įrengtas palei upę, todėl kitaip nei įprasta daugeliui kitų takų, jis nesibaigs ten, kur prasidėjo. Mano patarimas būtų mašiną palikti tako viduryje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir pėsčiomis nueiti iki tako pradžios. Užtruksite tik porą minučių, o grįžtant nereikės pėdinti į pačią tako pradžią.
Pridursiu, kad tako restauracija buvo atlikta 2013 m. Tada buvo įrengti nauji laiptai, stendai, suoleliai. Tačiau net ir per trejus metus infrastruktūra jau spėjo nusidėvėti, todėl patogūs batai čia yra būtinybė.
Be to, patarčiau į taką nevažiuoti po lietaus, nes aukštyn kylančius pažliugusius takelius įveikti nebus paprasta. Jei nebijote iššūkių, rekomenduoju taką aplankyti pavasarį, kai upėje padaugėja vandens ir ji šniokščia kaip tikra kalnų upė. Tuomet tikrai pasijusite, kad esate ne Lietuvoje.
Pažintinio tako stotelės
Take yra įrengta septynios stotelės. Pirmoji jų – Bebrynė. Per tuos keturis kartus, kai lankiausi Šavašos pažintiniame take, dar nė karto neteko pamatyti bebro, tik apžiūrėjau jų namus ir kitus plika akimi matomus jų buvimo pėdsakus: nugraužtus medžius, sukurtas užtvankas. Tačiau galbūt jums labiau pasiseks ir savo akimis pamatysite išdidžiuosius upės gyventojus.
Toliau seka vadinamoji Kertinė miško buveinė. Tai vieta, kurioje telkiasi daug konkrečiame kraštovaizdyje aptinkamų biologinės įvairovės elementų. Čia randama retų ar nykstančių rūšių. Iš esmės tai biologiškai vertinga teritorija, skirta nykstančioms rūšims išsaugoti. Šavašos take ši kertinė miško buveinė yra upės šlaitas. Jei esate ne specialistas, daug biologinės įvairovės gal ir nepastebėsite, tačiau gražus kraštovaizdis tikrai matysis.
Toliau keliauju per Lūžų mišką. Čia galima pamatyti daug įvairių medžių rūšių – eglės, drebulės, uosiai, beržai, ąžuolai, liepos, pušys. Gražus mišrus miškas.
Ketvirtoji take – petrografinė stotelė. Petrografija – mokslas, tiriantis uolienų sudėtį, susidarymą ir paplitimą. Šioje stotelėje galite apžiūrėti milijardo (!) metų senumo riedulius, kuriuos ledynai atgabeno iš Skandinavijos. Riedulio paviršiuje galima įžiūrėti skirtingas uolienas, kurių susidarymas paaiškintas šalia esančiame informaciniame stende.
Šalia šios stotelės pūpso Lūžų mitologinis akmuo su dubeniu. Kadaise čia buvo senovės lietuvių šventykla. Manoma, kad granitinis akmuo likęs nuo XVI a.
Einant taku toliau rasite geomorfologinę stotelę. Geomorfologija – mokslas, tiriantis Žemės paviršiaus formas (naujų žodžių take tikrai galima išmokti).
Kalbant apie Žemės paviršių, tai čia upės šlaite pamatysite išgraužą su slenksčiais, o šlaito apačioje – nuo šlaito tekančio vandens suneštų išnašų kūgį. Išgraužos viršuje yra morena, kurioje galima pamatyti tūkstančius metų besiformavusius žemės sluoksnius.
Šeštoji stotelė puikuojasi dar gražesniu vardu – fliuvialinė stotelė. Fliuvialinis – susijęs su erozine (graužiamąja) ir akumuliacine (kaupiamąja) upių veikla, kita reikšmė – upinis. O prie stotelės esantis stendas informuoja, kad per 5 km atkarpą, kurią upė įveikia Gražutės regioninio parko teritorija, Šavaša žemėja net 41 metrą! Kaip tikra kalnų upė.
Jeigu take apsilankysite vasarą, Šavaša atrodys rami lietuviška upė, o jeigu tai padarysite pavasarį, vos išplaukus ledams, tikrai pasijusite tarsi būtumėte Alpių kalnuose!
Paskutinės stotelės tema – akmenys, o pakeliui dar praeisite pro „Meilės salelę“, kurioje smagu pailsinti kojas ir ramiai pasigrožėti upės vaga.
Kodėl verta apsilankyti?
Man šiame take įspūdingiausia visgi pati gamta. Net ir praleidžiant visas stoteles bei neskaitant jose esančių informacinių stendų, būsite sužavėti išskirtiniu upės kraštovaizdžiu, įnirtingos jos versmės, galėsite užvertę galvas grožėtis medžių viršūnėmis arba stovėdami ant skardžio krašto žvelgti į apačioje smagiai čiurlenantį vandenį.
Jeigu take apsilankysite vasarą, Šavaša atrodys rami lietuviška upė, o jeigu tai padarysite pavasarį, vos išplaukus ledams, tikrai pasijusite tarsi būtumėte Alpių kalnuose!
